Še­šios de­šim­tys me­tų mo­kant vai­ruo­ti

Še­ši de­šimt­me­čiai au­to­mo­bi­ly­je ša­lia be­si­mo­kan­čių vai­ruo­ti – tiek lai­ko vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riu­mi-mo­ky­to­ju dir­ba tel­šiš­kis An­ta­nas Vaš­kys. Me­tams bė­gant kei­tė­si au­to­mo­bi­liai, eis­mo tai­syk­lės, mies­to gat­vės ir san­kry­žos, ta­čiau mo­ky­to­jo po­žiū­ris į vai­ra­vi­mą iš­li­ko toks pat – pa­rem­tas pa­gar­ba, kant­ry­be ir at­sa­ko­my­be.

Nors au­to­mo­bi­lių mies­te dau­gė­ja, o gat­vė­se vyks­ta nuo­la­ti­nės re­konst­ruk­ci­jos, An­ta­nas sa­ko dėl to ne­su­kan­tis gal­vos – vai­ruo­to­jai jam at­ro­do man­da­gūs, o eis­mas tvar­kin­gas.

Anot il­ga­me­čio inst­ruk­to­riaus, ke­ly­je pir­miau­sia rei­kė­tų pra­dė­ti nuo sa­vęs.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Šim­tai bū­si­mų vai­ruo­to­jų

Vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riu­mi-mo­ky­to­ju A. Vaš­kys pra­dė­jo dirb­ti nuo 1966 me­tų va­sa­rio 15 die­nos tuo­me­ti­nia­me Klai­pė­dos vai­ruo­to­jų mo­kyk­los Tel­šių fi­lia­le.

Ta­da, sa­ko An­ta­nas, į vai­ruo­to­jų kur­sus kas trys mė­ne­siai už­si­re­gist­ruo­da­vo apie šim­tą bū­si­mų vai­ruo­to­jų. „Dar­bo bu­vo daug: bū­si­mų vai­ruo­to­jų mo­ky­mas, di­de­lės apim­ties ata­skai­tos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

A. Vaš­kys pri­si­me­na, jog už va­do­va­vi­mą fi­lia­lui tuo­met bu­vo mo­ka­ma 30 rub­lių, vė­liau – 50 rub­lių. Prak­ti­nio vai­ra­vi­mo pa­mo­kos įkai­nis – 30–50 ka­pei­kų. Iš­kil­da­vo klau­si­mas, kaip iš­gy­ven­ti, iš­lai­ky­ti šei­mą? To­dėl jis įsto­jo į tuo­me­ti­nį Vil­niaus in­ži­ne­ri­nį sta­ty­bos ins­ti­tu­tą, da­bar­ti­nį Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tą, kur įgi­jo in­ži­nie­riaus me­cha­ni­ko spe­cia­ly­bę. Taip at­si­ra­do ga­li­my­bė im­tis pa­pil­do­mų dar­bų.

Lau­kia­mas re­zul­ta­tas atei­na sa­vai­me

An­ta­nas sa­ko, kad vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riams daž­nai pri­me­na­ma, jog jų dar­bas itin ner­vin­gas. „Taip“, – su­tin­ka pa­šne­ko­vas, ta­čiau, anot jo, taip bū­na tik tol, kol nėra į­gyta pa­tir­ties. Maž­daug po 10 me­tų pra­kti­kos pra­de­da­ma tuo mė­gau­tis.

„Mo­ki­niui lei­džia­ma daug kar­tų at­lik­ti pra­kti­nio vai­ra­vi­mo veiks­mus, kad jis įgy­tų rei­kia­mų įgū­džių. Lau­kia­mas re­zul­ta­tas atei­na sa­vai­me. Vy­rams emo­ciš­kai iš­mok­ti vai­ruo­ti su­dė­tin­giau, nes jų pri­gim­tis – bū­ti pri­pa­žin­tam. Vi­so­se sri­ty­se ži­nių sie­ki­mas pri­lygs­ta dar­bui ak­mens­kal­dė­je – ma­žai moks­li­nin­kų, o daug ne­kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų“, – kal­bė­jo A. Vaš­kys.

Ka­da tam­pa­ma pa­ti­ki­mu vai­ruo­to­ju?

Il­ga­me­tis vai­ruo­to­jų mo­ky­to­jas pa­brė­žia, jog trans­por­to prie­mo­nė ir ke­lias – tai di­des­nio pa­vo­jin­gu­mo ob­jek­tai. Kas­met ke­liuo­se žūs­ta apie 1,5 mi­li­jo­no eis­mo da­ly­vių. Jo nuo­mo­ne, pa­ti­ki­mu vai­ruo­to­ju tam­pa­ma su­lau­kus 25 me­tų ir nu­va­žia­vus 50–60 tūks­tan­čių ki­lo­met­rų. O vai­ra­vi­mo kur­suo­se nu­va­žiuo­ja­ma tik vie­nas pro­cen­tas mi­nė­to at­stu­mo. To­dėl vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riaus-mo­ky­to­jo pa­rei­ga – iš­sa­mus teo­ri­jos ži­nių pa­tei­ki­mas ir pra­kti­nių vai­ra­vi­mo įgū­džių įtvir­ti­ni­mas.

Šian­dien A. Vaš­kys ir to­liau sėk­min­gai da­li­ja­si sa­vo il­ga­me­te pa­tir­ti­mi – mo­ko vai­ruo­to­jus vai­ra­vi­mo mo­kyk­lo­je UAB „Rom­zi­ga“ Tel­šiuo­se.