„Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ me­tų ap­žval­ga: skai­čiai, už ku­rių sly­pi li­ki­mai

Dar vie­ni me­tai pra­skrie­jo di­de­liu grei­čiu, to­dėl me­tas trum­pam su­sto­ti ir pa­žvelg­ti į tai, ką 2025-ai­siais nu­vei­kė gy­vū­nų prie­glau­da „Tel­šių šu­niu­kų na­mai“. Skai­čiai čia ne tik sta­tis­ti­ka – už kiek­vie­no jų sly­pi gy­vy­bė, is­to­ri­ja ir di­de­lis sa­va­no­rių at­si­da­vi­mas.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Praė­ju­siais me­tais į „Tel­šių šu­niu­kų na­mus“ pa­te­ko 102 gy­vū­nai. Iš jų 11 grį­žo at­gal į sa­vo na­mus. 5 šu­nys iš­ke­lia­vo gy­ven­ti į už­sie­nį. De­ja, su 2 gy­vū­nais te­ko at­si­svei­kin­ti – tai skau­džiau­sia, bet neiš­ven­gia­ma prie­glau­dos kas­die­ny­bės da­lis.

„Tel­šių šu­niu­kų na­mai“ rū­pi­no­si ne tik šu­ni­mis – 7 ka­ti­nai taip pat ra­do lai­ki­ną prie­globs­tį. Džiu­gu, kad vi­si jie at­ra­do nau­jus na­mus. Be to, 4 gy­vū­nai bu­vo priim­ti iš ki­tos, už­sie­nio, or­ga­ni­za­ci­jos.

Šiuo me­tu prie­glau­do­je dar 19 gy­vū­nų, kon­fis­kuo­tų Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos, lau­kia ga­lu­ti­nio teis­mo spren­di­mo.

Di­džiau­sios džiaugs­mo aki­mir­kos – 57 gy­vū­nai 2025-ai­siais iš­ke­lia­vo į nau­jus my­lin­čių šei­mi­nin­kų na­mus. Vis dėl­to rea­ly­bė iš­lie­ka su­dė­tin­ga: šiuo me­tu prie­glau­do­je gy­ve­na 38 šu­nys ir 1 ka­tė, o lai­ki­no­je glo­bo­je – dar 23 šu­nys. Tai – di­džiau­sias lai­ko­mų šu­nų skai­čius per vi­są „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ is­to­ri­ją.

Nors jau­čia­mas au­gan­tis žmo­nių są­mo­nin­gu­mas – dau­giau gy­vū­nų ste­ri­li­zuo­ja­ma, gy­do­ma ir pri­žiū­ri­ma, kar­tu ryš­kė­ja ir ki­ta, liūd­na, ten­den­ci­ja. Vis daž­niau au­gin­ti­nių at­si­sa­ko­ma dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių, o di­džią­ją da­lį pa­lik­tų gy­vū­nų su­da­ro vy­res­nio am­žiaus šu­nys. De­ja, bū­tent jie nau­jų na­mų lau­kia il­giau­siai. Užim­ti nar­vai reiš­kia ir ma­žes­nes ga­li­my­bes pa­dė­ti nau­jiems pa­gal­bos pra­šan­tiems gy­vū­nams.

Ką at­neš 2026 me­tai, nie­kas ne­ži­no, ta­čiau „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ bend­ruo­me­nė vi­lia­si vie­no – tuš­tes­nių nar­vų ir dau­giau lai­min­gų is­to­ri­jų.

Rū­pin­ki­mės sa­vo au­gin­ti­niais, juk jie – mū­sų šei­mos na­riai. O rink­da­mie­si drau­gą va­do­vau­ki­mės šir­di­mi, o ne ma­da ar ste­reo­ti­pais.