Iš Telšių kilusi bioenergetikė ir kultūros entuziastė atskleidžia savo kelionę – nuo gimtinės prisiminimų iki gyvenimo Austrijoje, kur ji kuria sveikatingumo ir dvasinio augimo erdves. Jos verslas apima dainuojančius“dubenėlius, holistinę gydomąją „Indian Balance“ gimnastiką, tailandietišką masažą, aromaterapiją ir moterų užsiėmimus. Be to, ji aktyviai dalyvauja kultūriniuose projektuose ir palaiko ryšius su lietuviais iš viso pasaulio. Ši istorija – apie atkaklumą, kūrybą, meilę žmonėms bei šeimai, kuri įkvepia kiekvieną dieną.
Daugiausiai šią moterį visi pažįsta ir prisimena kaip Laimą Šerlinskaitę, Laimą Geidukienę, o dabar ji – Laima Haller.
Aurelija SERVIENĖ
– Pirmiausia papasakokite, kaip esate susijusi su Telšiais.
– Telšiai man visada buvo tarsi šaknys – gimtinė, kur prabėgo jaunystė, kur liko šeima, draugai ir giminės. Širdyje buvau, esu ir visuomet būsiu žemaitė. Anksčiau pati sakydavau, kad nereikia blaškytis po svetimas šalis ieškant laimės – ją reikia kurti ten, kur gimei, kur tavo tėvai ir kur tavo šaknys. Tačiau gyvenimas iškelia uždavinius, kuriuos mums tenka įveikti. Vis dažniau prisimenu ir dabar dar labiau suprantu „babytės“ posakį „Nespjauk į vandenį, nes gali tekti pačiai jį išgerti“.
Prieš išsikraustant į Austriją, daugiau kaip penkerius metus dirbau Telšių rajono savivaldybėje kultūros specialiste. Tai buvo nuostabus, kūrybos ir įsimintinos patirties kupinas laikas. Vienas gražiausių prisiminimų – 2009-aisiais kartu su kolegomis organizuotas Žemaičių festivalis. Šis didelis, gražus, žmones suvienijęs renginys paliko neišdildomą įspūdį tiek man, tiek visai bendruomenei.
Tačiau tuo metu išgyvenau ir labai skaudų asmeninį laikotarpį – teko patirti dvigubą išdavystę ir skyrybas.
Visą straipsnį skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 82 (2619)

Pezalai