Tel­šiai at­si­svei­ki­no su il­ga­me­čiu dva­sios tė­vu

Rug­sė­jo 12 die­ną į Am­ži­no­jo Tė­vo na­mus iš­ke­lia­vo Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­gas, ėjęs 95-uo­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus, mon­sin­jo­ras Ste­po­nas Vy­tau­tas Braz­dei­kis.

Šven­tų­jų 2025 me­tų rug­sė­jo 14 d. Tel­šių ka­ted­ro­je bu­vo mel­džia­ma­si už mi­ru­sįjį. Lai­do­tu­vių šv. Mi­šias au­ko­jo Tel­šių vys­ku­pas Al­gir­das Ju­re­vi­čius, Kai­šia­do­rių vys­ku­pas Jo­nas Iva­naus­kas kar­tu su ku­ni­gais iš Tel­šių, Kau­no bei Šiau­lių vys­ku­pi­jų.

Ho­mi­li­jo­je Tel­šių ga­ny­to­jas pri­mi­nė, kad mons. Vy­tau­tas Ste­po­nas bu­vo gi­męs Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je, to­dėl nuo ma­žens gir­dė­jo Kal­nų gies­mes ir ma­tė pi­lig­ri­mų gru­pes, ei­nan­čias Kry­žiaus ke­lią, nes jo tė­vų na­mas sto­vė­jo ša­lia pi­lig­ri­mų ta­ko. Dar vai­ku bū­da­mas jis taip pat pa­no­ro sek­ti Kris­tu­mi, kur tik Jis eis ir jį ves.

Mon­sin­jo­ro vai­kys­tė ir paaug­lys­tė bu­vo ka­ro rykš­tės pa­ženk­lin­ta, o po­ka­rio ne­ra­mu­mai, par­ti­za­nų ko­vų ai­dai dar la­biau su­tvir­ti­no pa­si­ry­ži­mą su pa­si­ti­kė­ji­mu sek­ti Kris­tu­mi net ir kan­čio­je. 1955 m. gruo­džio 18 d. vys­ku­pas Ju­li­jo­nas Ste­po­na­vi­čius įšven­ti­no Vy­tau­tą Ste­po­ną ku­ni­gu, nors jis dar ne­bu­vo pil­nai pa­bai­gęs ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos. Tuo­met bi­jo­ta, kad so­vie­tai ne­sut­ruk­dy­tų, to­dėl tik po ge­ro pus­me­čio se­mi­na­ri­ja bu­vo baig­ta jau esant ku­ni­gu.

Po to vi­ka­ro pa­rei­gos Sa­lan­tų bei Tau­ra­gės pa­ra­pi­jo­se, kle­bo­nu bu­vo pa­skir­tas Lauk­že­mės, Lau­ku­vos, Ak­me­nės pa­ra­pi­jo­se. Ly­giai prieš 50 me­tų įvy­ko ne­ti­kė­tas po­sū­kis jo gy­ve­ni­me. Tuo­me­ti­nė baž­ny­ti­nė val­džia pa­ste­bė­jo nuo­lan­kų, pa­slau­gų bei dva­sin­gą ku­ni­gą ir pa­sky­rė jį į Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją bū­ti dva­sios tė­vu.

Vos tik Tel­šiuo­se at­si­kū­rė ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, 1989 m. tuo­me­ti­nis vys­ku­pas An­ta­nas Vai­čius pa­si­kvie­tė šį ku­ni­gą at­gal į Tel­šių vys­ku­pi­ją, nes to­kio žmo­gaus la­bai rei­kė­jo ug­dy­ti jau­nus ku­ni­gus. At­kur­to­je ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je mons. V. S. Braz­dei­kis ėjo įvai­rias jam pa­ti­kė­tas pa­rei­gas: ir dės­ty­to­jo, ir rek­to­riaus ir dva­sios tė­vo. Per sa­vo il­gą tar­nys­tę Kau­no bei Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­se jis pri­si­dė­jo prie ke­lių šim­tų ku­ni­gų pa­ruo­ši­mo, to­dėl yra ži­no­mas bei pa­žįs­ta­mas pla­čiai už Tel­šių vys­ku­pi­jos ri­bų kaip ge­ras dva­sios tė­vas ir šven­to gy­ve­ni­mo ku­ni­gas.

Gau­si ti­kin­čių­jų mi­nia pa­ly­dė­jo į ra­my­bės ir poil­sio vie­tą prie Tel­šių Ma­žo­sios baž­nytėlės sa­vo dva­sios va­dą, be­veik sep­ty­nias­de­šimt me­tų ku­ni­go tar­nys­tę vyk­džiu­sį mons. V. S. Braz­dei­kį.

Pa­reng­ta pa­gal Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos inf.