Že­mai­čių mu­zie­jui „Al­ka“ per­duo­tas is­to­ri­nis do­ku­men­tas

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ rin­ki­nius pa­pil­dė iš­kal­bin­gas do­ku­men­tas – nuo na­cių per­se­kio­ji­mo ir pra­žū­ties lie­tu­vių iš­gel­bė­tos žy­dai­tės, Tel­šių Ju­li­jos Že­mai­tės var­do gim­na­zi­jos mo­ki­nės, Šar­ne­lės Gar­bės pi­lie­tės, Iz­rae­los Bla­tai­tės bran­dos ates­ta­tas, ku­rį ji ga­vo 1959 m. lie­pos 17 d.

Reikš­min­gą Že­mai­ti­jos is­to­ri­jai do­ku­men­tą, pri­klau­san­tį sa­vo ant­ros kar­tos pus­se­se­rei, per­da­vė il­ga­me­tis mu­zie­jaus bi­čiu­lis, Žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ke­lio aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, ki­lęs iš Tel­šių, čia pra­lei­dęs vai­kys­tę ir 1975-1981 m. su šei­ma gy­ve­nęs bei dir­bęs Dau­man­tas To­de­sas.

Kas gi bu­vo to­ji Iz­rae­la Bla­tai­tė (ži­no­ma kaip Iz­ra Blat)?

Se­nie­ji tel­šiš­kiai dar tur­būt pa­me­na ži­no­mą Tel­šiuo­se dir­bu­sių gy­dy­to­jų Mi­riam ir Mau­šo Bla­tų pa­var­dę, o Iz­rae­la bu­vo vie­na iš tri­jų duk­te­rų (jau­niau­sio­ji Aa­ro­ni­ta (g. 1948 m.) iki šiol gy­ve­na Iz­rae­ly­je). Tel­šiuo­se taip pat nuo 1940 m. gy­ve­no Mi­riam ma­ma Cha­ja Ra­che­lė To­de­sie­nė (dir­bo po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­ro­je). Jos vy­ras – Dau­man­to To­de­so se­ne­lio bro­lis Aa­ro­nas bu­vo nu­žu­dy­tas pir­mo­sio­mis ka­ro die­no­mis kar­tu su D. To­de­so se­ne­liu Le­vu.

Tuo me­tu, kai gi­mė I. Bla­tai­tė (1942 m. rugp­jū­čio 21 d.), Bla­tai nuo na­cių oku­pan­tų kul­kos slė­pė­si pas žy­dų gel­bė­to­jus, Šar­ne­lės kai­mo ūki­nin­kus Juo­zą ir Bro­nis­la­vą Strau­pius. Po­že­my­je gy­dy­to­ja M. Bla­tie­nė pa­gim­dė duk­rą. Kū­di­kiui rei­kė­jo gry­no oro, rei­kė­jo sau­lės, tad Bro­nis­la­va ir Juo­zas ra­do išei­tį. Prip­ra­šė kai­my­nų Onos ir Bo­les­lo­vo Stul­pi­nų, kad pri­glaus­tų mer­gai­tę. Taip ma­žo­ji Bla­tai­tė užau­go Stul­pi­nu­kų bū­ry­je. Pa­si­bai­gus ka­rui, Bla­tai grį­žo į Tel­šius, su­si­grą­ži­no ki­tų au­gin­tas abi duk­ras, ir to­liau gy­ve­no Tel­šiuo­se.

I. Bla­tai­tės bran­dos ates­ta­te, ku­rį ga­vo Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“, – reikš­min­ga de­ta­lė: mo­kyk­lą ji bai­gė aukš­čiau­siu įver­ti­ni­mu, iš­sky­rus vie­ną da­ly­ką: lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą. Tre­je­tas pen­kia­ba­lė­je sis­te­mo­je at­si­ra­do Iz­rae­lai to­dėl, kad tuo­me­tė LTSR Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja lei­do sau iš mo­kyk­los iš­siųs­tą ates­ta­tą su vi­sais pen­ke­tais iš­tai­sy­ti į tre­je­tą. Pa­na­šu, kad net ir 20 me­tų pra­bė­gus nuo na­cių oku­pa­ci­jos, an­ti­se­mi­tų vis dar pa­si­tai­ky­da­vo.

Baig­ta mo­kyk­la auk­so me­da­liu bū­tų reiš­ku­si, kad Iz­rae­lai ne­bū­tų rei­kė­ję lai­ky­ti sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų sie­kiant aukš­to­jo moks­lo. Bu­vo ki­taip, ta­čiau ir tai neuž­vė­rė jai ga­li­my­bių siek­ti moks­lo aukš­tu­mų. Iš pra­džių I. Bla­tai­tė mo­kė­si Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, trum­pam bu­vo grį­žu­si pa­gy­ven­ti į Tel­šius. Po in­ži­ne­ri­jos stu­di­jų, 1972 m. ji emig­ra­vo į Iz­rae­lį, kur dir­bo įvai­riuo­se in­ži­ne­ri­niuo­se pro­jek­tuo­se, su­pro­jek­ta­vo ir or­ga­ni­za­vo Ja­ra­mi­to mies­to sta­ty­bą, bu­vo at­sa­kin­ga už te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų tink­lų tie­si­mą, įgy­ven­di­no daug ki­tų in­žine­ri­nių tink­lų ir kom­piu­te­ri­nių pro­gra­mų kū­ri­mo pro­jek­tų. Bū­da­ma pen­si­jo­je už­siė­mė sa­va­no­riš­ka so­cia­li­ne veik­la – mo­kė sun­kiai be­si­ver­čian­čių šei­mų vai­kus ma­te­ma­ti­kos, kad jie ga­lė­tų stu­di­juo­ti ko­le­džuo­se. Nu­gy­ve­nu­sį pui­kų gy­ve­ni­mą, su­lau­ku­si gar­bin­go am­žiaus, 2022 m. rugp­jū­čio 8 d. iš­ke­lia­vo Am­ži­ny­bėn.

Per tuos me­tus, kol Iz­rae­la gy­ve­no Iz­rae­ly­je, ji nuo­lat lan­ky­da­vo­si Lie­tu­vo­je, ak­ty­viai da­ly­vau­da­vo Lie­tu­vos žy­dų ir ki­tuo­se or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se, ta­po Šar­ne­lės kraš­to gar­bės pi­lie­te. „Dė­ko­ju už ši­tą gar­bę. At­vy­kau į suei­gą su sa­vo vai­kais, anū­kais, drau­gais, kad pa­dė­ko­čiau, pa­gerb­čiau at­mi­ni­mą tų žmo­nių, dėl ku­rių poel­gių mes gy­ve­na­me. Pa­sa­ko­jau sa­vo vai­kams, jie pa­sa­ko­ja sa­viems, kad to­kie žmo­nės bu­vo. No­riu, kad ki­tos kar­tos auk­lė­tų­si šių žmo­nių pa­vyz­džiu“, – priim­da­ma Šar­ne­lės kraš­to gar­bės pi­lie­tės ap­do­va­no­ji­mą 2016 m. sa­kė I. Blat.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.