89-erių Gedrimų gyventoja Joana Jucienė – tarsi gyvas Panų kalno širdies plakimas. Dar tarybiniais laikais grybaudama miške su vyru ji visai netikėtai atrado šią apleistą šventą vietą. Nuo tos dienos Panų kalnas tapo ne tik jos dvasine užuovėja, bet ir gyvenimo misija.
„Pamačiau ir supratau – čia mano vieta, kurią reikia globoti“, – sakė Joana.
Diana PUZERĖ
Per dešimtmečius moters rankos ir širdis Panų kalnui suteikė naują gyvybę. Ji puoselėja ir prižiūri šią šventovę. O visai neseniai Joanos užsidegimas davė naujų vaisių – atsirado laiptai į koplyčią.
„Prašiau, maldavau ir įkalbėjau“, – šypsojosi Joana, prisimindama, kaip jau kurį laiką spaudė Gadūnavo seniūną Justą Dapkų.
Seniūnas, pasak jos, ne tik kantriai klausėsi visų sumanymų, bet ir padėjo juos įgyvendinti. Rugpjūčio 7-osios išvakarėse laiptai buvo pastatyti, o jau kitą dieną Joana su garbe pati pirmoji žengė pirmuosius žingsnius naujaisiais laiptais.
„Dabar bus lengviau lipti visiems ir man pačiai“, – džiaugėsi moteris. O tada iškart pridūrė: „Kitas mano „išmislas“ – turėklai!“
Seniūnas Justas pažadėjo, kad ir šis noras išsipildys, tik kitais metais.
„Žinot, seniūne, aš juk nenurimsiu – kol nebus turėklų, tol ramybės neduosiu“, – juokėsi Panų kalno puoselėtoja.
Šiandien Joana – ne tik šventos vietos sergėtoja, bet ir įkvėpimas, kaip vieno žmogaus atkaklumas ir meilė gali išsaugoti istoriją ateities kartoms. O Panų kalnas ir toliau kvies visus, kam brangus tylus ryšys su gamta ir tikėjimu.
Loading ...
