
22 metų Gedas Alekveravičius, kilęs iš Telšių rajono Viešvėnų kaimo, šiuo metu gyvena Vilniuje. Jis įgijo automobilių remontininko specialybę Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, kur mokysis ir toliau – nuo rudens pradės gilintis į automobilių elektroniką. Šiandien Gedas atlieka praktiką autoservise, o laisvu laiku kartais sugrįžta į gimtinę.
Jaunas vyras birželio 13–15 dienomis dalyvavo tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „Young car mechanic“ („Geriausias jaunasis automechanikas“) Zagrebo mieste Kroatijoje, kur užėmė aštuntąją vietą iš 14 dalyvių.
Laimėjimas nacionaliniame konkurse Gedui buvo netikėtas, tačiau labai džiuginantis. Sužinojęs, kad teks atstovauti mūsų šaliai tarptautiniame etape, į tai pažiūrėjo labai rimtai ir ruoštis su mokytojais pradėjo nedelsdamas.
Diana PUZERĖ

Trys dienos, 14 užduočių – ir nė akimirkos nuobodulio
Tarptautinis jaunojo mechaniko konkursas vyko tris dienas. 14 dalyvių turėjo atlikti 14 skirtingų užduočių, kurioms buvo skirta po 45 minutes su 15 minučių pertraukomis.
Užduotys buvo labai įvairios – nuo kasdienių darbų, tokių kaip alyvos ar filtrų keitimas, iki specifinių užduočių, kurios reikalavo išankstinio mokymosi, pavyzdžiui, su vilkikų pneumatinėmis stabdžių sistemomis. Ši tema, kaip pasakojo Gedas, nebuvo įtraukta į įprastą mokymo kursą, todėl reikėjo visko mokytis nuo nulio.
Sudėtingesnės užduotys – grandinių, diržų, aušinimo skysčio siurblių keitimas. Sunkiausiomis užduotimis pasirodė esą automatinių pavarų dėžių sankabų keitimas, cilindro galvutės keitimas ar diagnostikos įrenginių valdymas – jos pareikalavo ne tik žinių, bet ir kantrybės.
Viena smagiausių užduočių, Gedo akimis, buvo automatinės pavarų dėžės valdymo bloko defektų nustatymas.
„Svarbiausia – neskubėti, nepasitikėti vien atmintimi, o tiksliai sekti instrukcijas žingsnis po žingsnio“, – pasakojo Gedas.
Ant pečių – ne tik mokykla, bet ir visa šalis
Apie tai, kad atstovaus mokyklai ar šaliai, Gedas stengėsi per daug negalvoti – prisipažino, kad toks emocinis krūvis galėjo trukdyti susikaupti. Tačiau atsakomybės jausmas visada buvo šalia. Tam, kad pasiruošimas būtų kuo geresnis, Gedas kartu su mokytojais dirbo ir vakarais – po pamokų, po darbų, ieškojo papildomos informacijos, tobulino teorijos žinias ir praktinius įgūdžius.
Pasak Gedo, konkurse prireikė daugiau teorijos žinių nei praktinių, tačiau kai kurios užduotys buvo tiesiog „rankų darbas“ – įrankiai, variklis ant stovo ir užduotys, kurias reikia atlikti tiksliai, kaip nurodyta instrukcijose.
Ne tik iššūkis, bet ir įsimintina kelionė
„Tiek šeima, tiek draugai, tiek mokytojai džiaugėsi, negailėjo gerų žodžių ir sveikinimų“, – šypsojosi Gedas.
Dalyvavimas konkurse jam tapo ne tik iššūkiu, bet ir įsimintina kelione: „Nei mesti norėjosi, nei buvo sunku, nei reikėjo ieškoti papildomos motyvacijos – einu keliu, kuris man patinka. Nė vienos dienos nereikėjo savęs versti keltis į profesinę mokyklą – viskas vyko natūraliai ir su noru.“
Pašaukimas nuo vaikystės
Mechaniko profesiją Gedas pasirinko dar vaikystėje – kai malonumą teikė ne tik žaislų ar dviračių ardymas, bet ir jų atgaivinimas.
„Kai neveikiantis daiktas mano pastangomis vėl pradeda veikti – tai labai apdovanojantis jausmas“, – dalinosi Gedas.
Nesidairo į ateitį
Anot jaunuolio, geram mechanikui svarbiausia domėtis, neskubėti, planuoti darbus ir atidžiai sekti instrukcijas.
Šiandien Gedas nesidairo per toli į ateitį – sakė, kad mokosi ir dirba, ir tai jam svarbiausia. O apie jo kelią pasakoja ne tik žodžiai, bet ir darbai – nuo vaikystės smalsumo iki atsakingo atstovavimo Lietuvai.