Vir­vy­tės upė mirš­ta, o kal­ti­nin­kas vis dar ieš­ko­mas

Vir­vy­tės upė, ka­dai­se bu­vu­si gy­vy­bės, šva­ros ir gam­tos gro­žio sim­bo­lis, šian­dien ty­liai mer­di. Dėl žmo­gaus veik­los ir, kaip tei­gia­ma, ne­tei­sė­to hid­roe­lekt­ri­nės van­dens re­gu­lia­vi­mo upė­je din­go srau­nu­mas, iš­ny­ko gy­vū­ni­ja ir au­ga­li­ja, o eko­sis­te­ma, ku­rios at­kū­ri­mas ga­li už­truk­ti de­šimt­me­čius, griau­na­ma kas­dien. Vie­tos gy­ven­to­jai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais, ta­čiau jų bal­sas daž­nai pa­skęs­ta biu­rok­ra­ti­jos ty­lo­je. Is­to­ri­ja apie Vir­vy­tės upę – tai ne tik vie­no re­gio­no tra­ge­di­ja, bet ir vi­sai Lie­tu­vai svar­bus pri­mi­ni­mas: kai pa­grin­di­ne ver­ty­be tam­pa pi­ni­gai, gam­ta lie­ka pa­mirš­ta.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Svar­biau­sia ver­ty­bė – pi­ni­gai

„Tel­šių ŽI­NIAS“ pa­sie­kė pra­šy­mas pa­dė­ti at­kur­ti Vir­vy­tės upės te­kė­ji­mą, nes esą dirb­ti­nai yra už­su­ka­mas van­duo hid­roe­lekt­ri­nė­je.

Laiš­ke ra­šo­ma: „Upė­je van­duo su­stab­do­mas kas­dien ir ne­te­ka vi­są die­ną. Nai­ki­na­ma upės eko­sis­te­ma, flo­ra ir fau­na. Sau­go­mi pla­čiaž­nyp­liai vė­žiai, ku­rių knibž­dė­te knibž­dė­jo upė­je, jau iš­nai­kin­ti. Žu­vų vi­jū­nų taip pat ne­bė­ra. Dėl van­dens trū­ku­mo su­si­da­rė di­džiu­lė sa­la vi­du­ry upės, apau­go žo­lė­mis. Iki hid­roe­lekt­ri­nės at­si­ra­di­mo sa­los ne­bu­vo, te­kė­jo srau­ni upė. Va­sa­rą su­si­da­ro rū­gi­mas, sklin­da smar­vė. Upė jau ne­be upė. Ji tik mer­di ir ty­liai nyks­ta dėl žmo­gaus įsi­ki­ši­mo, sa­vi­va­lės ir ne­mei­lės gam­tai. Vir­vy­tės upė nio­ko­ja­ma dau­giau nei de­šimt me­tų. To­liau žiū­rė­ti į to­kį sa­va­va­liš­ką gam­tos nai­ki­ni­mą ne­beį­ma­no­ma.“

Vir­vy­tės upės iš­li­ki­mu su­si­rū­pi­nu­si mo­te­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad ne kar­tą krei­pė­si į ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Ieš­ko­ti pa­gal­bos ji pra­dė­jo ge­gu­žės mė­ne­sį. Pa­sak pra­ne­šė­jos, po gam­to­sau­gos dar­buo­to­jų ap­si­lan­ky­mo upė­je van­duo te­kė­jo dvi die­nas. Džiaugs­mas bu­vo neap­sa­ko­mas, de­ja, trum­pa­lai­kis. Po to si­tua­ci­ja kar­to­jo­si. Kai upė­je ir vėl bū­da­vo vi­siš­kai su­stab­do­mas van­duo, mo­te­ris tuoj skam­bin­da­vo 112.

Po gam­to­sau­gi­nin­kų ap­si­lan­ky­mo upė­je van­duo te­kė­jo tik ke­le­tą va­lan­dų.

Gy­ven­to­ja lie­jo šird­gė­lą, kad nie­kas ne­si­kei­čia, nors ir at­lie­ka­mas ty­ri­mas. Van­duo upė­je vėl ne­te­ka, vėl sau­sa, kai kur telk­šo ba­los kaip po lie­taus. Kar­to­ja­si tas pa­ts sce­na­ri­jus.

Mo­te­ris nio­ko­ja­mą upę nuo­lat įam­ži­na, o nuo­trau­kas kaip įro­dy­mus pa­tei­kia ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams. Gy­ven­to­jos tei­gi­mu, kai ją upė­je pa­ma­ty­da­vo hid­roe­lekt­ri­nės sa­vi­nin­kas ar jo dar­buo­to­jas, van­de­nį trum­pam pa­leis­da­vo.

Bir­že­lio 13 die­ną mo­te­ris vėl kvie­tė pa­gal­bą. Kaip ji pa­pa­sa­ko­jo, at­vy­ko Tel­šių ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus dar­buo­to­jai. Abu fo­tog­ra­fa­vo upę, kran­tus, įli­pę į upę pa­veiks­la­vo iš­džiū­vu­sius jos plo­tus, fik­sa­vo iš abie­jų pu­sių, kad upė­je ne­te­ka van­duo. Po jų iš­vy­ki­mo 14.40 val. van­duo upė­je at­si­ra­do, o 18.58 val. vėl din­go. To­dėl ir ant­rą kar­tą tą pa­čią die­ną skam­bi­no nu­me­riu 112.

„Ne­su­vo­kia­ma, kaip ga­li bū­ti, kad gam­to­sau­gi­nin­kų tik­ri­ni­mo ne­pai­so­ma. Tik jie iš­va­žiuo­ja ir vėl tas pa­ts kar­to­ja­si“, – pik­ti­no­si gam­tą gi­nan­ti pi­lie­tė.

Vie­ti­nės gy­ven­to­jos tei­gi­mu, daug me­tų pa­šo­nė­je įkur­ta hid­roe­lekt­ri­nė ža­lo­ja gam­tą dėl žmo­gaus at­sa­ko­my­bės sto­kos ir ne­mei­lės gam­tai.

„Nes­var­bu, kad nai­ki­na­ma, nio­ko­ja­ma gam­ta, vie­na li­ku­si svar­biau­sia ver­ty­bė – pi­ni­gai. Nuo gam­tos nu­si­gręž­ta se­niai. Upei rei­kia sku­bios ir efek­ty­vios pa­gal­bos. Hid­roe­lekt­ri­nėms ypa­tin­ga kont­ro­lė bū­ti­na, nes do­mi­nuo­ja tik pi­ni­gai, o upė ken­čia be van­dens, nai­ki­na­mi gy­vū­nai, au­ga­lai, žu­vys, nio­ko­ja­mas upės gam­to­vaiz­dis“, – įsi­ti­ki­nu­si mo­te­ris.

Kal­ti­ni­mus pa­va­di­no „pri­bū­ri­mu“

UAB „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­ja“ di­rek­to­rė Gied­rė Ra­siu­kie­nė griež­tai pa­nei­gė ver­si­ją, kad gal­būt dėl įmo­nės veik­los sen­ka Vir­vy­tės upė­je van­duo.

„Kiek upe van­dens ati­te­ka, tiek ir iš­te­ka. Mes van­dens ne­stab­do­me, neiš­ge­ria­me, net dar­žų ne­lais­to­me“, – pa­ti­ki­no G. Ra­siu­kie­nė. Pa­sak jos, hid­roe­lekt­ri­nė­je lai­ko­ma­si vi­sų rei­ka­la­vi­mų, o kal­ti­ni­mus upės van­dens pra­dan­gi­ni­mu pa­va­di­no „pri­bū­ri­mu“. Be to, „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­jos“ di­rek­to­rės nuo­mo­ne, kal­tas pa­vy­das.

Pa­si­tei­ra­vus, gal su kuo nors konf­lik­tuo­ja, kad pa­si­py­lė skun­dai dėl įmo­nės veik­los, G. Ra­siu­kie­nė at­sa­kė, kad su nie­kuo ne­si­pyks­ta, bend­ra­dar­biau­ja su bend­ruo­me­nė­mis, re­mia jų ren­gi­nius.

Kaip pa­brė­žė „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­jos“ va­do­vė G. Ra­siu­kie­nė, vi­so­je Lie­tu­vo­je sen­ka upės ir eže­rai, ne tik pas mus. Moks­lu įro­dy­ta, kad tai vyks­ta dėl vi­suo­ti­nio at­ši­li­mo ir žmo­gaus veik­los.

G. Ra­siu­kie­nės tei­gi­mu, UAB „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­ja“ bu­vo įkur­ta 1998 me­tais ir ta­da skun­dų dėl upės nu­sau­si­ni­mo ne­bū­da­vo gau­na­ma, nes van­dens ne­trū­ko nei Vir­vy­tė­je, nei ki­to­se upė­se. Praė­jus dau­ge­liui me­tų, pa­si­kei­tė si­tua­ci­ja dėl jau mi­nė­to kli­ma­to at­ši­li­mo.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai at­lie­ka ty­ri­mą

Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­rius „Tel­šių ŽI­NIOMS“ apie su­si­da­riu­sią su­dė­tin­gą si­tua­ci­ją Vir­vy­tės upė­je paaiš­ki­no: „Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tui ši si­tua­ci­ja ge­rai ži­no­ma. UAB „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­ja“ eksp­loa­tuo­ja Bal­ti­nin­kų hid­roe­lekt­ri­nę. Ga­li­mai dėl šios įmo­nės ūki­nės veik­los nuo 2025 m. ge­gu­žės mė­ne­sio nuo­la­tos gau­na­mi pra­ne­ši­mai dėl iš­sau­sė­ju­sių Vir­vy­tės upės plo­tų. Įmo­nės at­žvil­giu pra­dė­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė tei­se­na. Ty­ri­mas šiuo me­tu nė­ra baig­tas.“

Sei­mo po­sė­dy­je paaiš­kė­jo prie­šin­ga in­for­ma­ci­ja

Bir­že­lio 25 die­ną Sei­me vy­ku­sia­me Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je paaiš­kė­jo, kad vis dėl­to UAB „Že­mai­ti­jos hid­roe­ner­gi­ja“ eksp­loa­tuo­ja­mo­je Bal­ti­nin­kų hid­roe­lekt­ri­nė­je nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai ir su­ra­šy­tas pri­va­lo­ma­sis nu­ro­dy­mas juos pa­ša­lin­ti iki bir­že­lio 16 d.

Trū­ku­mai nu­sta­ty­ti at­li­kus pla­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą, o pa­tik­ri­ni­mas bu­vo su­reng­tas ga­vus pra­ne­ši­mus.

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je pra­neš­ta, kad ūkio su­bjek­tas pa­pra­šė ter­mi­ną pra­tęs­ti. Pri­va­lo­ma­sis nu­ro­dy­mas pra­tęs­tas iki rug­sė­jo 16 d.

Į po­sė­dį nuo­to­liu pri­si­jun­gu­si Tel­šių ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Re­na­ta Stan­ku­vie­nė kal­bė­jo, kad ūkio su­bjek­tui yra pa­teik­ti klau­si­mai, reikš­min­gi ad­mi­nist­ra­ci­niam ty­ri­mui, ta­čiau ūkio su­bjek­tas ven­gia į juos at­sa­ky­ti. To­dėl bus įteik­tas pri­va­lo­ma­sis nu­ro­dy­mas tai pa­da­ry­ti.