
Telšių rajono savivaldybė ieško išsinuomoti vieno ir dviejų kambarių butų iš fizinių ar juridinių asmenų, tačiau susidomėjimas nedidelis. Kodėl nekilnojamojo turto savininkai vengia bendradarbiauti, o socialiai pažeidžiamų šeimų laukimo eilė nuolat ilgėja?
Giedra AKAVICKIENĖ
Dėl nuomos – begalė baimių
Pagal Savivaldybės paskelbtus reikalavimus vieno kambario gyvenamosios patalpos turi būti ne didesnės kaip 40 kv. m naudingojo ploto, o dviejų kambarių – ne didesnės kaip 60 kv. m naudingojo ploto.
Savivaldybė griežtai nusiteikusi dėl kainos. Kaip skelbime nurodyta, vieno kvadratinio metro naudingojo ploto nuomos kaina negali būti didesnė kaip 7,50 euro per mėnesį.
Be to, kartu su pasiūlymu kandidatai turi pateikti šūsnį dokumentų, tarp kurių nurodyti ir tokie, kuriuos reikia užsisakyti pas nepriklausomą turto vertintoją ir VĮ Registrų centre. O tai, kaip žinoma, kainuoja.
Ir kas gali norėti nuomoti savo nekilnojamąjį turtą Savivaldybei, jeigu siūloma kaina nesiekia rinkos kainos, taip pat neaišku, kas padengtų nuostolius, jei į butą įkeltas gyventojas pridarytų skolų už komunalinius patarnavimus, o dar baisiau – jeigu nusiaubtų suremontuotą butą, baldus. Beje, apie ieškomų išsinuomoti būstų apstatymą skelbime nieko neužsiminta. Tuo tarpu profesionalūs būstų nuomotojai šiais laikais nuomoja butus su baldais ir buitine technika.
Tad peršasi išvada, kad Savivaldybės nustatyta kvadratinio metro nuomos kaina daugeliui nekilnojamojo turto savininkų atrodo pernelyg maža, o reikalavimų dokumentacijai gausa atbaido potencialius nuomotojus. Be to, kyla baimė dėl galimų nuostolių, jei būstą užimtų gyventojai, kurie gali nesumokėti už komunalines paslaugas arba sugadinti butą.
Kas turi teisę gauti socialinį būstą?
Apie socialinio būsto paieškos procesą, nuomos kainodarą ir laukiančiųjų situaciją kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Neringa Staponkiene.
– Savivaldybė paskelbė, kad ruošiasi nuomotis butus iš gyventojų. Pasiūlymų su dokumentais laukiama iki liepos 7 d. 17 val. Savivaldybės administracijoje. Vokai bus atplėšiami liepos 8 d. Kokia yra šios iniciatyvos priežastis ir kokie pagrindiniai reikalavimai?
– Telšių rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, šiuo metu vykdo socialinio būsto fondo plėtrą – planuoja išsinuomoti būstus iš fizinių ar juridinių asmenų ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Šiuo žingsniu siekiame spręsti augantį socialinio būsto poreikį – 2025 m. birželio 10 d. duomenimis, eilėje socialiniam būstui gauti laukia 217 asmenų ar šeimų. Nuomojami butai būtų skirti būtent šiems žmonėms – socialiai pažeidžiamoms grupėms, kurioms būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
– Kodėl pasirinkta būstų nuoma, o ne jų įsigijimas?
– Savivaldybė vykdė ir socialinio būsto įsigijimus, tačiau šiemet to daryti nėra planuojama. Šios dvi priemonės – tiek pirkimas, tiek nuoma – yra numatytos galiojančiuose teisės aktuose kaip lygiaverčiai būdai socialinio būsto fondui plėsti. Tais atvejais, kai rinkoje trūksta tinkamų butų įsigyti arba jų pirkimo procesai užtrunka, nuoma tampa lankstesne ir operatyvesne alternatyva, leidžiančia greičiau reaguoti į gyventojų poreikius.
– Kokia nuomos kaina numatyta ir kiek mokės socialinio būsto gyventojai?
– Būsto nuomos iš fizinių ar juridinių asmenų kainodara sudaroma vadovaujantis teisės aktais:
* Valstybės biudžeto lėšų, skirtų būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-759 „Dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punktu;
* Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), 3 punktu. Likusi dalis nuomos mokesčio būtų mokama iš Savivaldybės biudžeto.
Socialinio būsto nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atskirai kiekvienam būstui vadovaujantis minėtu Nutarimu.
– Ar daugelis gyventojų laukia socialinio būsto ilgai?
– Socialinio būsto laukimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Vidutiniškai gyventojai būsto laukia nuo 2015 metų, tačiau yra atvejų, kai eilėje tenka laukti ilgiau – dažniausiai tai susiję su pačių asmenų ar šeimų specifiniais pageidavimais dėl gyvenamosios vietovės. Jeigu norima apsigyventi tik konkrečioje vietovėje, kurioje Savivaldybė šiuo metu neturi laisvų būstų, laukimo laikas gali ženkliai pailgėti.
– Ar anksčiau Savivaldybė yra skelbusi, kad ieško butų nuomai, ir kiek gavo pasiūlymų?
– Taip, yra skelbusi, bet pasiūlymų nesulaukė.
– Kokiu būdu Savivaldybė nustatė kvadratinio metro nuomos įkainį?
– Pagal šią priemonę (būstų nuoma iš fizinių ar juridinių asmenų) nustatant kainą bandoma įsivertinti galimą prisidėjimą prie būstų nuomos iš Savivaldybės biudžeto.
– Kas gali gauti socialinį būstą, kokius kriterijus turi atitikti?
– Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsniu teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka reikalavimus:
* Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas, o deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių;
* neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
– Dėkoju už pokalbį.