Eg­ze­ku­ci­ja kle­vui: kai­my­nas pjo­vė, ug­nia­ge­siai už­bai­gė

Gy­ven­to­jų sa­vi­va­lia­vi­mas ker­tant ir ge­nint me­džius Tel­šiuo­se pa­sie­kė kri­ti­nį taš­ką. Vis daž­niau su­lau­kia­me pra­ne­ši­mų apie ne­pa­tei­si­na­mą el­ge­sį – kai žel­di­niai ne pri­žiū­ri­mi, o žiau­riai nu­pjau­na­mi.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Me­džiui tiek pat me­tų kaip ir na­mui

Ge­gu­žės 2 die­ną „Tel­šių ŽI­NIAS“ pa­sie­kė dau­gia­bu­čio Luo­kės g. 83 gy­ven­to­jų pa­gal­bos šauks­mas – prie jų na­mo sa­va­va­liš­kai nu­pjau­tas vi­siš­kai svei­kas gra­žuo­lis kle­vas.
Įvy­kio vie­to­je su­ti­ko­me sen­jo­rę, gy­ve­nan­čią šia­me na­me. Besišil­danti prieš sau­lu­tę mo­te­ris pui­kiai ži­no­jo vi­są is­to­ri­ją.

„Ant­ra­me aukš­te gy­ve­nan­tis kai­my­nas vis skųs­da­vo­si, kad me­dis prieš lan­gus ga­di­na jam gy­ve­ni­mą. Ne­va ne­ga­li at­si­da­ry­ti lan­go – tuoj pat įlen­da vabz­džiai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Pa­sak jos, vy­ras nu­si­pir­ko pjūk­lą ir ke­lias die­nas iš ei­lės triukš­min­gai pjo­vė me­dį. Kle­vui – apie 35 me­tai, tiek pat kiek ir pa­čiam dau­gia­bu­čiui, tad ka­mie­nas sto­ras, to­kio leng­vai neį­veik­si.

Ge­gu­žės 1-ąją vy­ras vėl ėmė­si pjo­vi­mo – me­dis pa­vo­jin­gai pa­svi­ro, o su­ne­ri­mę kai­my­nai, ne­be­ži­no­da­mi, ko grieb­tis, iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius. Pas­ta­rie­ji su spe­cia­lia tech­ni­ka pa­ša­li­no kle­vą.

Pa­vo­jus žmo­nėms ir re­no­vuo­tam dau­gia­bu­čiui bu­vo lik­vi­duo­tas, bet da­bar me­dis – tar­si są­ži­nės prie­kaiš­tas – gu­li pie­nių pie­vo­je. Kas pa­si­rū­pins tuo, kas li­ko, – nie­kas ne­ži­no. Kai ku­rie gy­ven­to­jai, re­gis, jau­čia­si pa­ten­kin­ti, kad me­dis – praei­tis.

„Kai sta­tė šį dau­gia­bu­tį, žmo­nės pa­tys so­di­no me­de­lius. Tuo­met nie­kas ne­svars­tė, kad po ke­lių de­šimt­me­čių jie taps gal­vos skaus­mu – už­tem­dys bu­tus. Da­bar jau­čia­mės taip, lyg gy­ven­tu­me rū­sy­je. Kas ga­li to no­rė­ti?“ – ran­ka į dar au­gan­čius ber­žą ir kaš­to­ną ro­dė ta pa­ti gy­ven­to­ja.

Lei­di­mo ne­bu­vo

Krei­pė­mės į Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, no­rė­da­mi su­ži­no­ti, ar kle­vą Luo­kės g. 83 pa­ša­lin­ti bu­vo leis­ta.

Sta­ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio ve­dė­ja Kris­ti­na Jan­kaus­kie­nė pa­tvir­ti­no: lei­di­mas ša­lin­ti me­dį ne­bu­vo iš­duo­tas. Gy­ven­to­jas, ku­riam me­dis truk­dė, pa­ts sa­va­va­liš­kai ėmė­si dar­bo.

Ug­nia­ge­siai bu­vo iš­kvies­ti tik pa­baig­ti tai, ko žmo­gus ne­be­pa­jė­gė at­lik­ti.

Pa­sak ve­dė­jos, į Sa­vi­val­dy­bę nie­kas ne­si­krei­pė dėl me­džio ša­li­ni­mo, o apie jo su­ža­lo­ji­mą bu­vo pra­neš­ta tik vė­liau. Per pir­mą ap­si­lan­ky­mą spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad pa­ša­lin­ta vie­na ske­le­ti­nė ša­ka, ant ki­tos ma­tė­si pjūk­lo žy­mės. Po ke­lių die­nų, ga­vus dar vie­ną pra­ne­ši­mą ir nu­vy­kus į vie­tą ant­rą­kart, pa­ste­bė­ta, jog ka­mie­ne, maž­daug 1,2 met­ro aukš­ty­je, pa­da­ry­ta gi­li, pla­ti įpjo­va.

Apie tai, kad me­dis jau nu­vers­tas, Sa­vi­val­dy­bė su­ži­no­jo iš žur­na­lis­tų. Iki tol ins­ti­tu­ci­ja tu­rė­jo in­for­ma­ci­ją tik apie stip­riai su­ža­lo­tą, bet vis dar sto­vin­tį kle­vą.

Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio ve­dė­ja K. Jan­kaus­kie­nė pa­ti­ki­no, kad už to­kio po­bū­džio me­džio su­ža­lo­ji­mą bus skai­čiuo­ja­ma pa­da­ry­ta gam­tai ža­la, o at­sa­kin­gam as­me­niui tai­ko­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės nuo­bau­dos.

Gy­ven­to­jams ver­tė­tų pri­si­min­ti, kad mies­to me­dis – tai ne kie­no nors kie­mo krū­mas. Jo kirs­ti ne­ga­li­ma ta­da, kai „truk­do vaiz­dui“ ar „krin­ta la­pai“.

Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką vi­si me­džių ge­nė­ji­mo ar ša­li­ni­mo dar­bai mies­to te­ri­to­ri­jo­je pri­va­lo bū­ti su­de­rin­ti su Sa­vi­val­dy­be. Sa­va­va­liš­kas žel­di­nių nai­ki­ni­mas – tei­sės pa­žei­di­mas, už ku­rį teks pa­plo­nin­ti pi­ni­gi­nę.