Bib­lio­te­kos di­rek­to­rė: „Pir­miau­sia mes esa­me ko­man­da“

Tel­šių Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Zu­bie­nė, prieš me­tus dirb­ti at­vy­ku­si iš Skuo­do, jau spė­jo įsi­tvir­tin­ti nau­jo­je ap­lin­ko­je ir tap­ti Že­mai­ti­jos sos­ti­nės kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi.

Nors po­ky­čiai vi­sa­da ke­lia iš­šū­kių, J. Zu­bie­nei pa­vy­ko grei­tai ras­ti bend­rą kal­bą su ko­lek­ty­vu, pri­si­tai­ky­ti prie nau­jos bend­ruo­me­nės ir sėk­min­gai tęs­ti bib­lio­te­kos veik­los stip­ri­ni­mą. Ji su šyp­se­na pri­pa­žįs­ta, kad tam tik­riau­siai pa­dė­jo že­mai­tiš­kas bū­das – juk že­mai­čiai vie­ni ki­tus su­pran­ta ir pa­lai­ko.

Da­bar, ar­tė­jant pir­mo­sioms jos dar­bo me­ti­nėms Tel­šių bib­lio­te­ko­je, di­rek­to­rė džiau­gia­si sa­vo pa­si­rin­ki­mu ir su en­tu­ziaz­mu žvel­gia į atei­ties pla­nus.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Skuo­das – Tel­šiai

Gegužės 20 dieną J. Zubienė minės pirmąsias darbo metines. Direktorė juokauja, kad galima drąsiai sakyti, jog Telšiuose ji praleidžia daugiau laiko nei Skuode.

„Žmo­nės ma­ne ma­to, džiau­gia­si, su­lau­kiu daug ge­rų žo­džių. Tel­šiš­kiai priė­mė la­bai šil­tai, drau­giš­kai – tai ma­ne nu­ste­bi­no ir la­bai džiu­gi­na. Ne­ži­nau, kur sly­pi to prie­žas­tis, bet tik­riau­siai dėl to, kad esu že­mai­tė, o tai su­tei­kia ar­tu­mo jaus­mą. Iš pra­džių ma­niau, kad bus sun­kiau – at­vyk­ti į ki­tą ra­jo­ną ir įsi­lie­ti į jo gy­ve­ni­mą yra tik­ras iš­šū­kis“, – da­li­jo­si min­ti­mis di­rek­to­rė.

Il­ga­me­tė pa­tir­tis bib­lio­te­kos veik­lo­je

Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą J. Zu­bie­nė – edu­ko­lo­gė, pe­da­go­gė. Į bib­lio­te­ką ji pa­te­ko ta­da, kai Skuo­do ra­jo­ne pra­dė­jo už­da­ri­nė­ti mo­kyk­las. „Bu­vo to­kia si­tua­ci­ja – no­rė­jo­si sta­bi­lu­mo ir kaip tik ga­vau pa­siū­ly­mą dirb­ti bib­lio­te­ko­je. At­vi­rai sa­kant, iš pra­džių ne­la­bai no­rė­jau, nes iki tol dar­bas su vai­kais bu­vo vi­siš­kai ki­toks. Ta­čiau lai­kui bė­gant ma­no dar­bo po­bū­dis bib­lio­te­ko­je kei­tė­si, aš au­gau, to­bu­lė­jau, kol ga­liau­siai ne­be­til­pau sa­vo pa­rei­gų ri­bo­se“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Iki Tel­šių J. Zu­bie­nė 17 me­tų sėk­min­gai dir­bo Skuo­do bib­lio­te­ko­je, kur pra­dė­jo kaip pa­pras­ta vyr. bib­lio­te­ki­nin­kė, o vė­liau ta­po sky­riaus ve­dė­ja. Pas­ta­rą­sias pa­rei­gas ėjo 12 me­tų.

Be to, ji tuo­met bu­vo ir Lie­tu­vos bib­lio­te­ki­nin­kų drau­gi­jos Skuo­do sky­riaus pir­mi­nin­kė. Dirb­da­ma Skuo­de bu­vo iš­rink­ta į Lie­tu­vos bib­lio­te­ki­nin­kų drau­gi­jos ta­ry­bą, šio­je veik­lo­je ak­ty­viai te­be­da­ly­vau­ja ir to­liau.

J. Zu­bie­nė at­vi­ra­vo, kad siek­ti aukš­tes­nių – di­rek­to­rės – pa­rei­gų ją tik­riau­siai pa­ska­ti­no ki­tų žmo­nių pa­lai­ky­mas. „Kai man pa­sa­kė, jog ga­lė­čiau ei­ti di­rek­to­rės pa­rei­gas, tik ta­da ši min­tis pa­si­sė­jo ma­no gal­vo­je. Ma­tyt, rei­kė­jo, kad kaž­kas ma­ne pa­drą­sin­tų iš šo­no“, – pri­si­mi­nė ji.

Šian­die­ni­nė bib­lio­te­ka

Di­rek­to­rę la­bai džiu­gi­na, ko­kia bib­lio­te­ka yra šian­dien – pa­si­kei­tu­si, mo­der­nė­jan­ti, at­vi­ra ir rei­ka­lin­ga šiuo­lai­ki­niam žmo­gui. Jo­je tei­kia­mos įvai­rios pa­slau­gos: pa­grin­di­nė – in­for­ma­ci­nė, taip pat kul­tū­ri­nė, edu­ka­ci­jos, pro­jek­tai, mo­ky­mai ir kt.

„La­bai sten­gia­mės at­liep­ti šiuo­lai­ki­nių var­to­to­jų po­rei­kius. At­siž­vel­gia­me į tai, ko jiems rei­kia“, – sa­kė va­do­vė. Ji ypač pa­brė­žė kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo svar­bą. Pa­sak jos, nors at­ro­do, kad dau­ge­lis žmo­nių jau yra ap­mo­ky­ti, vis dar jau­čia­mas di­de­lis šių įgū­džių po­rei­kis.

J. Zu­bie­nė džiau­gia­si, jog bib­lio­te­ko­je ap­si­lan­ko įvai­rūs žmo­nės, ku­rie nu­stem­ba pa­ma­tę, ko­kia ji mo­der­ni. Vi­si siū­lo­mi už­siė­mi­mai yra svei­kin­ti­ni, nes pri­trau­kia vis dau­giau lan­ky­to­jų. Pa­vyz­džiui, bib­lio­te­ko­je vyks­ta „Auk­si­nio pro­to“ žai­di­mai, ku­rie pri­trau­kia vis ki­to­kią au­di­to­ri­ją, o 3D fil­mų per­žiū­ros taip pat su­lau­kia įvai­rių lan­ky­to­jų. To­kiu bū­du bib­lio­te­kos bend­ruo­me­nė nuo­lat ple­čia­si.

Dar vie­na iš šau­nių bib­lio­te­kos idė­jų – bend­ra­dar­bia­vi­mas su dar­že­liais. Kas mė­ne­sį bib­lio­te­ka pri­sta­to kny­gas į dar­že­lius: su­ruo­šia­mos di­de­lės dė­žės su maž­daug 20 kny­gų pa­gal įvai­rias te­mas, ku­rios mė­ne­siui pa­sko­li­na­mos vai­kų ug­dy­mo įstai­goms. Ši gra­ži ini­cia­ty­va ne tik džiu­gi­na dar­že­lius, bet ir pa­de­da bib­lio­te­kai skleis­ti ži­nią apie sa­vo veik­lą.

Di­rek­to­rė de­da daug pa­stan­gų, kad į bib­lio­te­ką pri­trauk­tų iš Tel­šių ki­lu­sius žy­mius žmo­nes, to­dėl atei­ty­je lau­kia dar ne vie­nas įdo­mus su­si­ti­ki­mas.

Vi­sų idė­jų ge­ne­ra­to­riai, pa­sak pa­šne­ko­vės, – tai bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų ko­man­da: „Aiš­ku, daug kas pri­klau­so ir nuo va­do­vo, bet pir­miau­sia mes esa­me ko­man­da.“

J. Zu­bie­nė tvir­tai sa­ko, jog jau se­niai ga­li­ma pa­neig­ti mi­tą, kad bib­lio­te­ki­nin­ko dar­bas nuo­bo­dus – pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų jis yra vi­siš­kai ki­toks.

Dė­me­sys fi­lia­lams

Di­rek­to­rė la­bai šil­tai at­si­lie­pė apie bib­lio­te­kos fi­lia­lus – teritorinius pa­da­li­nius, ku­riuos bū­ti­na iš­lai­ky­ti ra­jo­ne.

„Tink­las di­de­lis, ir jei mes už­da­ry­si­me pa­sku­ti­nį kul­tū­ros ži­di­nį kai­me, kas tuo­met liks žmo­gui? Džiu­gu, kad fi­lia­luo­se vyks­ta pui­kūs ren­gi­niai – Var­niuo­se lan­kė­si Be­nas Ly­ris, De­gai­čiuo­se tu­ri­me pla­nų. No­ri­me dau­giau ryš­kių ren­gi­nių ir fi­lia­luo­se“, – kal­bė­jo J. Zu­bie­nė.

Fi­nan­sai

Bib­lio­te­kos biu­dže­tas, pa­sak di­rek­to­rės, yra di­de­lis, ta­čiau ir vi­sas bib­lio­te­kos tink­las ne­ma­žas – daug dar­buo­to­jų (51). Di­džio­ji biu­dže­to da­lis ski­ria­ma jų at­ly­gi­ni­mams, ko­mu­na­li­nėms iš­lai­doms, o ki­tiems da­ly­kams lie­ka ne­daug.

„Ta­čiau vi­sos pro­ble­mos yra įvei­kia­mos – kad ir sun­kiai, bet rei­kia iš­mok­ti gy­ven­ti su tuo, ką tu­ri. Dir­bi ir su­si­tvar­kai“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

Apie kny­gas

Pra­kal­bus apie kny­gas, di­rek­to­rė pa­sa­ko­jo, kad vai­kys­tė­je, jau­nys­tė­je skai­tė la­bai daug. Kai mo­kė­si kai­mo mo­kyk­lo­je, bib­lio­te­ko­je ne­bu­vo nė vie­nos kny­gos, ku­rios ji ne­bū­tų per­skai­čiu­si.

Ta­čiau bė­gant lai­kui, pri­pa­žįs­ta di­rek­to­rė, dar­bas pa­si­glem­žė di­džią­ją da­lį jos lai­ko. Da­bar jos skai­ti­niai daž­niau­siai moks­li­niai straips­niai, tei­sės ak­tai, ki­tų bib­lio­te­kų nau­jie­nos ir pan.

Nors šiuo me­tu kny­gas ten­ka šiek tiek ati­dė­ti į ša­lį, J. Zu­bie­nė sa­kė vi­sa­da bu­vu­si nea­be­jin­ga lie­tu­vių li­te­ra­tū­rai. Ją įkve­pian­čių kny­gų tre­je­tu­kas: Ro­mual­do Gra­naus­ko „Gy­ve­ni­mas po kle­vu“, Be­no Ly­rio „365 įkvė­pi­mai my­lė­ti“ ir Juo­zo Gai­žaus­ko „Die­vas su šle­pe­tė­mis“.

Bib­lio­te­kos

Di­rek­to­rė yra ap­lan­kiu­si ne vie­ną Lie­tu­vos ir už­sie­nio bib­lio­te­ką, tei­gė nie­ka­da neat­sis­pi­rian­ti smal­su­mui jas pa­ma­ty­ti. Di­džiau­sią įspū­dį iki šiol yra pa­li­ku­sios Suo­mi­jos bib­lio­te­kos ir ne­se­niai re­no­vuo­ta Kau­no ap­skri­ties vie­šo­ji „Ąžuo­ly­no“ bib­lio­te­ka, ku­ri bu­vo pri­pa­žin­ta vie­na iš ke­tu­rių gra­žiau­sių pa­sau­lio bib­lio­te­kų.

Lin­ki pra­smin­go lai­ko bib­lio­te­ko­je

Vie­nas pa­grin­di­nių di­rek­to­rės veik­los tiks­lų – au­gin­ti ko­man­dą. Jos nuo­mo­ne, tai itin svar­bu. „Vie­nas pa­ts nie­ko ne­pa­da­ry­si. Ma­no stip­ry­bė – stip­ri ko­man­da. Aš tuo ir gy­ve­nu, o vi­sos bib­lio­te­kos veik­los orien­tuo­tos į var­to­to­jus“, – pa­brė­žė va­do­vė.

Tel­šių bib­lio­te­kos lan­ky­to­jams J. Zu­bie­nė lin­ki pra­smin­gai leis­ti lai­ką bib­lio­te­ko­je ir at­ras­ti nau­jų veik­lų.