Nu­vir­tęs me­dis nu­ke­lia­vo į pri­va­čią mal­ki­nę

Lapk­ri­čio 1-osios pa­va­ka­rę Tel­šiuo­se, ant kal­no, ša­lia Vys­ku­pų rū­mų, stip­raus vė­jo neat­lai­kė se­nas iš­pu­vęs kle­vas.

Di­džiu­lis me­dis su­lau­žė me­ta­li­nę tvo­rą, už­tvė­rė gat­vę. Ste­buk­las, kad tuo me­tu ne­pa­si­tai­kė pės­čių­jų ir au­to­mo­bi­lių, to­dėl pa­vy­ko iš­veng­ti au­kų ir nuo­sto­lių.

Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­ti ug­nia­ge­siai su­pjaus­tė me­dį ir at­lais­vi­no gat­vę.

Be­je, ant kal­no pa­lei ša­li­gat­vį au­ga ne vie­nas se­nas me­dis, tad lai­ko klau­si­mas, ka­da vė­jas nu­spręs pa­si­ga­ly­nė­ti ir su li­ku­siais.

Sup­jaus­ty­tas sto­ras kle­vas tą pa­čią aki­mir­ką su­lau­kė mal­ko­mis be­si­kū­re­nan­čių tel­šiš­kių dė­me­sio. Vi­są va­ka­rą vy­rai kaip be­brai tem­pė me­die­ną į sa­vo mal­ki­nę, o pa­klaus­ti, ar tu­ri lei­di­mą, at­šo­vė, kad lei­do ug­nia­ge­siai. Ta­čiau iš tie­sų gais­ri­nin­kai to­kių lei­di­mų ne­da­li­ja…

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.