Įs­pū­din­go dy­džio jur­gi­nas

Var­nių se­niū­ni­jos Gin­ta­lų kai­mo gy­ven­to­jos Vir­gi­ni­jos Pi­li­pa­vi­čie­nės kie­me jurginas užau­gino įspū­din­go dy­džio žiedą. Jo skers­muo sie­kia dau­giau nei tris­de­šimt cen­ti­met­rų. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad to­kiam žiedui užau­gin­ti už­ten­ka gam­tos. Ši gė­lė jai pri­me­na vai­kys­tę, su­tei­kia lai­mės ir džiaugs­mo.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Gam­tos gė­ris

V. Pi­li­pa­vi­čie­nė at­sklei­dė, kad jur­gi­nai, ga­vę pa­kan­ka­mai drėg­mės, užau­gi­na di­de­lius žie­dus. „To­kį žie­dą man užau­gi­no gam­ta“, – sa­kė mo­te­ris ir pa­ti­ki­no, jog tai yra na­tū­ra­lu­mas, iš gam­tos ir dau­giau pa­stan­gų ne­rei­kia.

Žie­das tar­si ste­buk­las

Mo­te­ris sa­vo kie­me tu­ri dau­gy­bę įvai­riau­sių spal­vų jur­gi­nų. Jais džiau­gia­si kar­tu su drau­gė­mis, mėgs­ta prie jų fo­tog­ra­fuo­tis.

„Įs­pū­din­gas jur­gi­no žie­das at­ro­dė tar­si ste­buk­las, pa­sa­kiš­ko gro­žio ir dy­džio. Jis su­tei­kė lai­mės ir neap­sa­ko­mo džiaugs­mo“, – kal­bė­jo V. Pi­li­pa­vi­čie­nė.

Mei­lė gė­lėms

Jur­gi­ną gė­lių au­gin­to­ja pa­so­di­no ge­gu­žės pra­džio­je, o rugp­jū­tį jau gro­žė­jo­si jo iš­skir­ti­nu­mu. Mo­te­ris anks­čiau tu­rė­jo di­de­lę jur­gi­nų ko­lek­ci­ją. Šiuo me­tu jų tu­ri ma­žiau, bet atei­ty­je pla­nuo­ja įsi­gy­ti ir pa­si­so­din­ti dau­giau, nes la­bai my­li jur­gi­nus. Nors ji my­li vi­sas gė­les ir jas nuo­lat fo­tog­ra­fuo­ja, bet tik jur­gi­nai V. Pi­li­pa­vi­čie­nei su­ža­di­na pri­si­mi­ni­mus.

Pri­si­mi­ni­mai

Jur­gi­nų my­lė­to­ja da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais. Pa­sa­ko­jo, kad šios gė­lės ją ly­di per gy­ve­ni­mą. Ma­mos kie­me vi­sa­da žy­dė­da­vo jur­gi­nai, to­dėl jie jai pri­me­na vai­kys­tę.

Jur­gi­nai pra­de­da žy­dė­ti la­bai anks­ti, nors anks­čiau jie bu­vo lai­ko­mi ru­de­ni­nė­mis gė­lė­mis ir žy­dė­da­vo tik ru­de­nį. Vir­gi­ni­jai ši gė­lė aso­ci­juo­ja­si su Rug­sė­jo 1-ąja kaip ir kar­de­lis. Įdė­jus dau­giau pa­stan­gų jur­gi­nai pra­žys­ta ir lie­pos pra­džio­je.

Gro­žis at­ly­gi­na var­gą

Pa­sak Vir­gi­ni­jos, jur­gi­nų au­gi­ni­mas rei­ka­lau­ja daug pa­stan­gų. Jiems rei­kia ne­ma­žai prie­žiū­ros. Ru­de­nį juos rei­kia iš­kas­ti, pa­va­sa­rį pa­so­din­ti. Ta­čiau jų žie­dų gro­žis at­ly­gi­na vi­są var­gą.