Tel­šių TAU pa­žin­ti­nė ke­lio­nė po Gau­jos na­cio­na­li­nį par­ką

Už­bai­gę moks­lo me­tus, mes, Tel­šių tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (TAU) lan­ky­to­jai, iš­vy­ko­me pa­si­gro­žė­ti eu­ro­pi­nio mas­to Lat­vi­jos na­cio­na­li­niu Gau­jos par­ku.

Tai – di­džiau­sias ir se­niau­sias na­cio­na­li­nis par­kas šio­je ša­ly­je. Jam bū­din­ga di­de­lė bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė, rel­je­fo kin­ta­mu­mas, daug šal­ti­nių, smil­tai­nio uo­lų, vaiz­din­gų kraš­to­vaiz­džių ir iš­skir­ti­nių gam­tos ir kul­tū­ros pa­mink­lų. Par­ko te­ri­to­ri­ja uži­ma apie 92 tūkst. ha, apie 40 pro­c. te­ri­to­ri­jos – miš­kai. Dėl sa­vo gro­žio dar va­di­na­mas Lat­vi­jos Švei­ca­ri­ja. Ap­lan­kė­me se­no­sios Kri­mul­dos pi­lies griu­vė­sius ir XIX am­žiu­je sta­ty­tą Kri­mul­dos dva­rą bei di­džiau­sią Bal­ti­jos ša­ly­se Gut­ma­nio olą, ant ku­rios sie­nų už­ra­šai net nuo XII am­žiaus. Vie­nas di­džiau­sių par­ko pa­si­di­džia­vi­mų yra nuo­sta­bios smil­tai­nio ato­dan­gos, at­si­vė­ru­sios uo­lie­nos ir ur­vai.

To­liau – Tu­rai­dos pi­lis. Įli­pę į jos bokš­tą pa­ty­rė­me ne­pa­kar­to­ja­mą įspū­dį – at­si­ve­ria vaiz­das į že­mu­ti­nę pi­lį ir Gau­jos slė­nio to­lius. At­vy­kę į Si­gul­dą ap­lan­kė­me is­to­ri­jos liu­di­nin­kes pi­lis: Vi­du­ram­žių ir Nau­jo­sios pi­lies komp­lek­są. Iki šių die­nų yra iš­li­kęs kor­pu­sas su go­ti­ki­nė­mis lan­gų an­go­mis bei pa­grin­di­nių var­tų bokš­tu. Siau­rais sraig­ti­niais laip­tais pa­ki­lo­me į pi­lies bokš­tus, ap­žiū­rė­jo­me iš­li­ku­sias me­nes. O Nau­jo­ji pi­lis žvilgs­nį trau­kia tvar­kin­gai su­re­mon­tuo­ta ir vi­siš­kai iš­sau­go­ta neo­go­ti­ki­nio sti­liaus išo­re bei vi­du­mi.

Lan­ko­miau­sias Gau­jos na­cio­na­li­nio par­ko mies­tas – Cė­sys ir Cė­sio pi­lis. Ją ap­lan­kė­me su vie­tos gi­dais, ku­rie su­ža­vė­jo ori­gi­na­lia ap­ran­ga ir pa­sa­ko­ji­mais. Kiek­vie­nas ga­vo­me po ži­bin­tą, su ku­riuo ak­li­no­je tam­so­je ty­ri­nė­jo­me vi­du­ram­žių pi­lies griu­vė­sius. Vie­nas ža­vin­giau­sių mo­men­tų pi­ly­je – tai ga­li­my­bė jo­je vaikš­čio­ti tam­so­je, ap­si­švie­tus ke­lią ir pa­tal­pas ži­bin­tais. Vi­siš­kas ne­ti­kė­tu­mas bu­vo vie­na­me pi­lies bokš­te ro­do­ma pi­lies is­to­ri­jos ins­ta­lia­ci­ja! La­bai ko­ky­biš­kai ir įspū­din­gai pa­pa­sa­ko­ta pi­lies is­to­ri­ja nuo XIII am­žiaus, kai ją pa­sta­tė Li­vo­ni­jos or­di­nas, iki šių die­nų!

Ap­lan­kė­me Ly­gat­nės mies­te­lį ir bu­vu­sį po­pie­riaus fab­ri­ką, ku­ris yra vie­nas se­niau­sių Eu­ro­po­je. Raus­vo smil­tai­nio ato­dan­go­je vie­ti­nių gy­ven­to­jų iš­raus­ti ur­vai, po ku­riuos ga­li­ma pa­vaikš­čio­ti. Vie­no­je iš olų įsi­kū­ręs Ly­gat­nės vy­no da­ryk­los rū­sys, ku­ria­me ga­li­ma pa­de­gus­tuo­ti vy­nų. Iš­ban­dy­tas ir Tar­za­nų at­rak­cio­nų par­kas.

Gam­tos gro­žį pa­pil­dė tur­tin­ga šio kraš­to is­to­ri­ja. Pa­gy­vi­no­me sa­vo kas­die­ni­nį gy­ve­ni­mą gam­tos, dan­gaus, sau­lės ir tai­kos spal­vo­mis.

Grįž­tant di­rek­to­rės Da­nu­tės Juš­kie­nės su­rink­to­mis lau­ko gė­lių puokš­te­lė­mis pa­svei­kin­tos Ja­ni­nos.

Va­le­ri­ja JO­NU­ŠIE­NĖ