
Tris mėnesius vykusiame žingsnių iššūkyje „Judu su pavasariu“, kurį organizavo Telšių lopšelis-darželis „Nykštukas“, dalyvavo šio darželio mokytoja Alvydė Rimeikienė. Ji nuėjo net 209 364 žingsnius ir užėmė pirmąją vietą.
Ema GRUBLIAUSKYTĖ
Žingsnių iššūkyje dalyvauti pasiūlė darželio direktorė Giedrė Jachimovič. Dalyvavo visi įstaigos mokytojai. A. Rimeikienė pasiryžo iššūkiui pagalvojusi, kad žingsniavimas nėra sudėtinga užduotis, o dar ir prizų galima laimėti. Pomėgis nuolat vaikščioti padėjo nepasiduoti ir siekti geriausio rezultato.
A. Rimeikienės nuomone, šis iššūkis buvo organizuotas, nes darželis „Nykštukas“ yra, ko gero, sveikatingiausia bendruomenė: darželyje mažai sergančių, visi daug juda. Be to, vaikščiojimas, buvimas kartu tikrai džiugina, uždega kuo daugiau judėti ir visus sujungia.
Žingsnių limito nebuvo. Iššūkis vyko kovą, balandį ir gegužę, ir kiekvieną savaitę mokytojai rašydavo savo nueitų žingsnių skaičių, kurių niekas netikrino, tačiau buvo perspėti: „Jeigu kils įtarimų, bus pradėta tikrinti.“
Mokytoja per dieną daugiausiai buvo nuėjusi dvidešimt tūkstančių žingsnių. Kiekviena kelionė buvo suplanuota – vengiama kelionių transporto priemonėmis. Dažniausiai vaikščiojo Masčio ežero pakrantėmis. Nuo vienos vietos iki kitos stengėsi eiti pėsčiomis, kad žingsnių skaičius būtų kuo didesnis, tačiau neslėpė, kad į darbą važiuodavo automobiliu dėl laiko stokos.
Per visą žingsnių iššūkio laikotarpį mokytoja Alvydė nuėjo 902 364 žingsnius! Ji pasakojo, kaip sekėsi visus tris mėnesius: pirmąjį mėnesį nepavyko palaikyti nuolatinio tempo, kartais nueidavo daugiau, o kartais mažiau; antrąjį mėnesį vaikštinėjo ilgiau ir pakilo iki antrosios vietos; trečiąjį mėnesį mokytoja žingsniavo labai daug ir tai padėjo jai laimėti pirmąją vietą.
A. Rimeikienė, dalyvaudama iššūkyje, vadovavosi principu, kad jeigu ir nelaimės, tai vis tiek jai išeis į naudą, nes vaikščiojimas naudinga širdžiai, kraujotakai, padeda įveikti stresą ir atsipalaiduoti. Mėgo vaikščioti vėlai vakare, kad pamatytų, kokį atspalvį turi Telšiai, ir galėtų padaryti gražių daugaus ir ežero nuotraukų.
Tamsos nebijanti moteris džiaugėsi, kad visa ežero pakrantė gražiai apšviesta, ir kartu juokavo: „Kartais pagalvodavau, kad miestas galėtų ir pataupyti elektrą.“
Per tris iššūkio mėnesius mokytojai teko susidurti tik su vienu sunkumu – prisiversti atsikelti ir eiti. Nes iššūkis priimtas, o prizo taip pat norisi!
Mokytoja pasidalijo savo įspūdžiais: „Vaikštant įdomu buvo sutikti tuos pačius veidus ir jaunus žmones. Laikui bėgant vieni kitus pamatę pradėjome sveikintis. Taip pat labai patiko stebėti ežerą – kartais jis būna kaip stiklas, o kartais pašėlusiai banguoja.“
Pašnekovė įsitikinusi, kad vaikščioti yra labai naudinga: „Sutikau daugybę žmonių, einančių vakarais pakrante, ir tikrai rekomenduoju visiems daugiau judėti, o sportuoti visoks amžius tinkamas.“