Išgirdus žodį nikotinas, dažnas iškart pagalvoja apie rūkymą ir jo pasekmes. Nors nikotinas yra stiprią priklausomybę sukelianti medžiaga, visgi pasirodo, kad didžiausią grėsmę rūkoriams sukelia ne jis. Maža to, nikotinas net gali padėti išsivaduoti iš žalingo įpročio. Skamba paradoksaliai, tačiau tai ne vienintelis stebinantis faktas apie kontraversiškąjį nikotiną.
Nikotino prigimtis
Nemažai diskusijų kelia nikotino kilmė. Yra manančių, kad nikotinas – tai sintetinė medžiaga, kurios specialiai pridedama į tabako produktus. Nors nikotiną iš tiesų įmanoma susintetinti laboratorijoje, tačiau paprastai tai itin brangus procesas.
Nikotinas yra natūraliai tabako augalo lapuose susidaranti medžiaga. Be to, nedideli kiekiai nikotino taip pat aptinkami ir kai kuriuose kituose daugeliui gerai pažįstamuose augaluose ir jų vaisiuose. Pavyzdžiui, nikotino yra bulvėse, baklažanuose, pomidoruose. Visgi šiose daržovėse nikotino kiekiai yra nepalyginamai mažesni nei tabake. Pavyzdžiui, reikėtų suvalgyti daugiau nei 10 kg baklažanų, kad į organizmą patektų panašus kiekis nikotino, koks gaunamas surūkius vieną cigaretę.
Didžiausios bėdos – ne dėl nikotino
Valgant daržoves, priklausomybė nikotinui neišsivystys, bet rūkant tabaką – išsivysto. Tam dažnai pakanka vos kelių cigarečių. Be to, nikotino sukeliama priklausomybė gali būti ne ką silpnesnė nei stipriųjų narkotikų. Veikti žmogaus centrinę nervų sistemą nikotinas pradeda vos įtraukus cigaretės dūmą. Ši veiklioji tabako medžiaga stimuliuoja už malonumo pojūtį atsakingo dopamino išsiskyrimą, didina žmogaus budrumą, bet tuo pačiu ir atpalaiduoja. Per šių poveikių visumą nikotinas smegenyse aktyvuoja atpildo mechanizmus, kurie sukelia stiprų šios medžiagos potraukį.
Be sukeliamos priklausomybės nikotinas taip pat didina riziką susirgti koronarine širdies liga ir tikimybę patirti miokardo infarktą. Nors yra manančių, kad nikotinas rūkoriams kelia didžiausią grėsmę, visgi tai nėra tiesa. Nikotino neigiamas poveikis nublanksta prieš kitų tabako degimo metu išsiskiriančių medžiagų keliamą pavojų sveikatai.
Tai, kas atrodo kaip greitai išsisklaidantys cigarečių dūmai, iš tiesų yra toksiškų medžiagų debesis. Cigaretei degant išsiskiriančiuose dūmuose – tūkstančiai chemikalų, apie šimtas iš jų yra itin pavojingos sveikatai. Tarp jų – dervos, anglies monoksidas ir dešimtys kitų kancerogenų. Šios medžiagos tiek pavieniui, o ypač drauge, yra labai pavojingos žmogaus sveikatai. Jos sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo takų ligas ir kone visų organų vėžį. Taigi didžiausia grėsmė sveikatai kyla ne dėl nikotino, o nuodingų chemikalų, kurie susiformuoja tabakui degant itin aukštoje temperatūroje.
Kita nikotino pusė
Tačiau yra ir kita nikotino pusė. Ši medžiaga ne tik sukelia priklausomybę, bet ir gali padėti ją įveikti. Pakaitinė nikotino terapija yra vis plačiau taikomas kovos su pasaulyje labiausiai paplitusia rūkymo priklausomybe būdas. Jos esmė – rūkantysis, norėdamas mesti rūkyti, vartoja nikotino preparatus, pavyzdžiui nikotino pleistrus, purškalus, gumą, po truputį mažindamas jų kiekius. Tokiu būdu išvengiama abstinencijos simptomų, dėl kurių mesti rūkyti dažnai yra taip sunku. Be to, vartodamas pakaitinę nikotino terapiją, rūkantysis gauna nikotino, tačiau išvengia žalingų cheminių medžiagų, kurios susiformuoja cigaretės degimo metu.
Nors ekspertai nuolat kartoja, kad geriausias būdas yra visiškai mesti šį žalingą įprotį, pastebima, kad dėl vienų ar kitų priežasčių, net ir įgyvendinant įvairias priemones, rūkančiųjų skaičius nemažėja, kaip tikimasi. Todėl keliamos diskusijos, ar pašalinus degimą galima sumažinti išsiskiriančių chemikalų kiekį ir tokiu būdu sumažinti įvairių su rūkymu susijusių ligų riziką rūkantiesiems, nenorintiems mesti šio žalingo įpročio. Šiandien aptariamos įvairios bedūmės alternatyvos cigaretėms, pavyzdžiui – kaitinamas tabakas arba nikotino turintis skystis. Yra tyrimų, įrodančių, kad šiuose produktuose kenksmingų cheminių medžiagų išsiskiria ženkliai mažiau nei cigarečių dūmuose. Yra šalių, kuriose šie gaminiai oficialiai pripažinti kaip mažiau žalingi.