Į atvirą jaunimo centrą – susipažinti, bendrauti arba tiesiog pabūti

Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciame centre dvejus metus veikia atviras jaunimo centras „Rifas“.

Šis centras – ne popamokinės veiklos būrelis, į jį jaunuoliai gali ateiti kasdien, apsilankyti retkarčiais arba, jei centre kas nors netinka, nepatinka, iš viso į jį neiti. Lankytojai ir jaunimo darbuotojai, būdami centre, vadovaujasi ne taisyklėmis, o susitarimais.

Gal dėl to kai kurie mažeikiškiai „Rifą“ pavadina sekta – neva kaip taip gali būti, kad jaunų žmonių lankymasis ir įvairios veiklos: filmų vakarai, maisto gaminimas, muzikavimas, žaidimai, edukacijos, susitikimai – visiškai nieko nekainuoja.

Apie jaunimo erdves ir centrus

Lietuvoje maždaug nuo 2005 metų pradėjo įsitvirtinti atvirojo darbo su jaunimu forma.

Paprastai tariant, tai tokia forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui – padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams – spręsti kasdienybėje kylančius išbandymus ir klausimus.

Atvirasis darbas savitas tuo, kad dalyvavimas siūlomose veiklose nėra saistomas „privalomumu“: jaunam žmogui nereikia įsipareigoti lankytis nuolat ir nustatytu laiku užsiimti tam tikra veikla – jis pats sprendžia, kaip naudoti savo laiką.

O atviros jaunimo erdvės ir atviri jaunimo centrai yra tos saugios, jaukios vietos, aprūpintos jaunimo laisvalaikiui, įvairioms veikloms reikalingu inventoriumi – nuo stalo ar vaizdo žaidimų, muzikos instrumentų iki įrangos maistui gaminti.

Atvirose jaunimo erdvėse ir centruose visada laukiami 14–29 metų jaunuoliai, ieškantys, kur galėtų įdomiai ir saugiai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susipažinti, veikti, sužinoti ar išmokti naujų dalykų.

„Rifas“ – jauki, saugi vieta

Mažeikiuose, palyginus su kitais Lietuvos miestais ir miesteliais, atviras darbas su jaunimu pradėtas neseniai. Nuo 2019 m. veikia atvira jaunimo erdvė „100’ts metų“ (Laisvės g. 83, o nuo 2022 m. – atviras jaunimo centras „Rifas“ (Pavenčių g. 2).

Tokių erdvių ir centrų įkūrimą šalies mastu inicijuoja, skatina, palaiko Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Rifo“ atsiradimo istorija labai paprasta: Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Alvyda Purauskytė pasiūlė Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciame centre įsteigti atvirą jaunimo centrą. Taigi, šio centro steigėja yra Savivaldybė. Atviras jaunimo centras nuo atviros jaunimo erdvės skiriasi tuo, kad turi didesnes patalpas ir du jaunimo darbuotojus.

„Rifo“ veiklą koordinuoja Simona Merijauskaitė, Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro projektų vadovė.

Kodėl centras pavadintas „Rifu“, ką šis pavadinimas reiškia?

„Vieniems rifas asocijuojasi su muzika – yra gitaros rifai. O dar rifas yra tokia šilta, jauki vieta jūroje, vandenyne, kurioje susitelkusi didelė gyvūnijos ir augalijos įvairovė. Rife galima jaukiai, šiltai augti iki tol, kol pasiruoši išplaukti į platųjį vandenyną. Tai į atvirąjį jaunimo centrą „Rifas“ ateinama kaip į vietą, kurioje galima tiesiog pabūti. Gal čia pabuvęs suprasi, šiek tiek paaugsi, save realizuosi arba tiesiog gerai praleisi laiką saugioje aplinkoje su bendraamžiais, bendraminčiais“, –apibendrino S. Merijauskaitė.

Gyvuoja savivaldybės biudžeto ir projektų lėšomis

Šių jaunimą suburiančių erdvių ir centrų veikla finansuojama savivaldybės biudžeto ir projektų metu laimėtomis lėšomis.

S. Merijauskaitė džiaugėsi, kad ir šiais metais „Rifas“ laimėjo Jaunimo reikalų agentūros organizuotą konkursą gauti finansavimą įvairioms veikloms įgyvendinti – gavo 12 tūkst. eurų. Tokią pat sumą centras gaus ir ateinančiais metais.

Pasak „Santarvės“ pašnekovės, šios lėšos suteikia galimybę jaunimui pasiūlyti įdomesnių veiklų – ekskursijų, susitikimų su kitų atvirų jaunimo centrų atstovais, maisto gaminimo vakarų, stovyklų.

Projekto lėšomis bus galima apmokėti ir specialistų, papildančių „Rifo“ komandą, atlyginimus. „Pavyzdžiui, šiemet po porą kartų per mėnesį „Rife“ lankėsi psichologė. Gal pavyks susitarti, kad kitąmet atvyktų dažniau. Planuojame ir naują paslaugą – lytinio švietimo specialisto konsultacijas.

Projekto lėšomis įsigysime naujos reikalingos įrangos, tobulinsime darbuotojų kompetencijas“, – vardijo S. Merijauskaitė.

Ji pasakojo apie spalį surengtą projektą „Proveržis“ – Mažeikių jaunimas susipažino su entuziastingais, savo veiklą išmanančiais tvaraus verslo „Commune DIY“ kūrėjais, gamino pakabukus iš antrinių medžiagų, drauge važinėjosi riedlentėmis.

Veiklų – daug ir įvairių

Šnekučiuodamosis su Simona, greitai pereiname iš vieno Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro pastato korpuso į kitą, kuriame įsikūręs „Rifas“.

Susėdame pasikalbėti su jaunimo darbuotojomis Vaida Butavičiūte ir Lina Černauskiene. Jos dirba neseniai, tačiau su dažniau ateinančiais jaunuoliais spėjo susipažinti, susidraugauti. O savo pareigų pavadinimą iššifruoja sinonimais: palydėtojos, patarėjos.

Jos tikino: norint ateiti į centrą, nereikia jokios registracijos, nereikia pranešti apie ketinimą ateiti arba neateiti ar „atsiskaityti“, kur buvai. Viskas čia vyksta savanoriškumo principu.

„Stalo, pažintiniai žaidimai, stalo tenisas, stalo futbolas, biliardas, įvairios edukacijos… Visko mes čia veikiame, o ir ateityje planuojame dar daugiau įvairių veiklų. Labiausiai atsižvelgiame į tai, ko nori jaunimas. Kai kurie pageidauja patys organizuoti renginius. Mes tuo džiaugiamės, skatiname ir, jei reikės, padėsime“, – pasakojo Vaida.

O būna ir taip, kad jaunuoliai ateina tiesiog ramiai pabūti ir pabendrauti su bendraamžiais ar jaunimo darbuotojomis, dalyvauti jokiose veiklose tądien jie nenori. Toks noras priimamas, suprantamas ir niekas į jų asmeninę erdvę nelenda.

Remiamasi ne taisyklėmis, o susitarimais

Jaunimo darbuotojos „Santarvei“ pasakojo, kad kol kas labai sudėtingų situacijų šiame darbe nebuvo. Kaip šiokį tokį sunkumą jos įvardija tai, kad tenka laviruoti tarp tarpusavyje nelabai ką bendra turinčių jaunų žmonių.

„Čia ateina jaunimo iš skirtingų mokyklų, skirtingų gatvių ir kasdienės aplinkos, skirtingai mąstančių, turinčių nevienodos patirties. Pavyzdžiui, yra dvi grupelės jaunų žmonių, kurie kasdienybėje tarpusavyje neturi nieko bendra, tačiau reikia rasti vieną bendrą veiklą, kuri tiktų ir patiktų visiems. Tai jau šioks toks iššūkis“, – paaiškino Vaida.

Centre vadovaujamasi ne taisyklėmis, o susitarimais – elgtis padoriai, toleruoti vieniems kitus, stengtis nesikeikti ir pan. Tai universalūs susitarimai, būtini visose bendruomenėse, kuriose susiburia nemažai žmonių. Naujaisiais metais jaunimo darbuotojos siūlys jaunuoliams šiuos susitarimus peržiūrėti, užrašyti kokių nors naujų. Svarbu, kad susitarimai atitiktų tai, kas jaunimui atrodo aktualu.

„Man didžiausias džiaugsmas, kai atėję jaunuoliai prašo patarimo, nori kalbėtis. Tada jautiesi naudingas… Jei palygintume šiuolaikinius jaunus žmones ir save bei savo kartą tuomet, kai buvome jų amžiaus, šiandieniniai jaunuoliai yra kur kas drąsesni ir atviresni. Jei jie turi problemų, tai ir pasisako. Kai mes buvome šešiolikos, nepasakodavome savo reikalų, ypač suaugusiems žmonėms. O jie tokie pasitikintys. Kartais net keista. Bet malonu, kai gali patarti“, – pastebėjo Lina.

Neringa Švelnienė

Nuotraukos iš atviros jaunimo erdvės „Rifas“ archyvo