Si­mo­nas Ba­liu­ta­vi­čius: „Noriu, kad vai­kai tu­rė­tų ga­li­my­bę sa­ve rea­li­zuo­ti įvai­rio­se me­no sri­ty­se“

Tel­šių me­no mo­kyk­lai nuo šių moks­lo me­tų pra­džios va­do­vau­ja nau­jas di­rek­to­rius Si­mo­nas Ba­liu­ta­vi­čius. Dau­gu­ma tel­šiš­kių jį pa­žįs­ta kaip pui­kų ir ga­na stip­rų geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ją, ta­čiau jau ke­le­rius me­tus pe­da­go­gas sau ne­gai­li iš­šū­kių ir iš­ban­do sa­ve vis ki­to­je po­zi­ci­jo­je. Šeš­ti me­tai, kai ša­lia geog­ra­fi­jos mo­ky­to­jo pa­rei­gų jam ten­ka įvai­rio­se įstai­go­se ei­ti va­do­vo pa­rei­gas. Nors į Me­no mo­kyk­los di­rek­to­riaus po­stą jis atė­jo tu­rė­da­mas pa­tir­ties, ta­čiau pri­si­pa­žįs­ta, kad va­do­vau­ti švie­ti­mo įstai­gai nė­ra leng­va.

Kaip se­ka­si nau­jo­je dar­bo vie­to­je, ko­kie džiaugs­mai ir iš­šū­kiai, o svar­biau­sia, ka­da gi tos įkur­tu­vės nau­jo­se pa­tal­po­se – „Tel­šių ŽI­NIOS“ kal­bi­na nau­ją­jį va­do­vą.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

– Kaip se­ka­si nau­jo­je dar­bo vie­to­je, ar jau ap­si­pra­to­te?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu vi­si už­duo­da man šį klau­si­mą. Pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus ap­skri­tai pa­ti­riu daug iš­šū­kių: ma­no gy­ve­ni­me – daug nau­jo­vių ir po­ky­čių, lie­čian­čių dar­bus, ir ten­ka ga­na ope­ra­ty­viai rea­guo­ti į juos.

Moks­lo me­tų pra­džia ug­dy­mo įstai­goms – di­džiau­sias dar­by­me­tis, to­dėl vi­siems su šyp­se­na at­sa­kau, kad ne­bu­vo dar lai­ko pa­gal­vo­ti apie tai, juo­lab kad rug­sė­jį mū­sų mo­kyk­lo­je ne­bu­vo ir di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo ug­dy­mui.

– Ar ne­pa­siil­go­te geog­ra­fi­jos? Esa­te stip­rus šio da­ly­ko mo­ky­to­jas, ko­dėl pa­kei­tė­te kryp­tį ir nu­spren­dė­te im­tis Me­no mo­kyk­los va­do­vo pa­rei­gų?

– Šiais moks­lo me­tais pra­si­dė­jo 17-asis rug­sė­jis, kai aš esu geog­ra­fi­jos mo­ky­to­jas, da­bar Tel­šių Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus gim­na­zi­jo­je dės­tau 4 kla­sės mo­ki­niams. Nuo pat dar­bo pra­džios dir­bau daug ir vie­nu me­tu ke­lio­se mo­kyk­lo­se mo­ky­to­ju, bet su­pra­tau, kad lyg ir jau pa­sie­kiau sa­vo „lu­bas“ – vis­kas pra­de­da kar­to­tis. To­dėl no­rėdamas iš­ban­dy­ti sa­ve ir ki­to­je po­zi­ci­jo­je bai­giau švie­ti­mo va­dy­bos ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas. Ša­lia geog­ra­fi­jos mo­ky­to­jo pa­rei­gų še­še­ri me­tai ten­ka ei­ti ir va­do­vo pa­rei­gas, tad į Me­no mo­kyk­los direktoriaus po­stą atė­jau tu­rė­da­mas pa­tir­ties.

Nė­ra pa­pras­ta va­do­vau­ti švie­ti­mo įstai­gai, da­bar va­do­vas tu­ri bū­ti stra­te­gas, va­dy­bi­nin­kas, ly­de­ris, men­to­rius. Dir­bant va­do­vo dar­bą bū­na vi­so­kių tarps­nių: leng­vų ir sun­kių. Ten­ka priim­ti vi­so­kių spren­di­mų, bet vi­sa­da pa­gal­vo­ju, kaip pa­sielg­ti, kad ma­no spren­di­mai bū­tų tei­sin­gi, o re­zul­ta­tas op­ti­ma­lus.

– Kiek Jums yra ar­ti­ma mu­zi­ka ir dai­lė?

– Jau­nys­tė­je, dar gy­ven­da­mas Luo­kė­je, ke­le­tą me­tų lan­kiau Luo­kės mu­zi­kos ir dai­lės mo­kyk­lą.

– Kiek šiuo me­tu Me­no mo­kyk­lo­je yra mo­ki­nių, kiek dir­ba pe­da­go­gų? Ar nė­ra mo­ky­to­jų trū­ku­mo, ar ne­pla­nuo­ja­te priim­ti nau­jų?

– Ug­dy­mo įstai­ga yra spe­ci­fi­nė, to­dėl mo­ki­niai pa­lan­ko ke­le­tą pa­mo­kų ir, jei­gu pa­si­ro­do, kad sun­ku, jie nu­trau­kia. Tad mo­ki­nių skai­čius vi­sa­da yra kin­tan­tis. Spa­lio 1 d. duo­me­ni­mis, Tel­šių me­no mo­kyk­lo­je ug­do­mi 669 mo­ki­niai (iš jų 50 suau­gu­sių­jų) bei dir­ba 50 pe­da­go­gų.

Šian­dien dar ne­trūks­ta­me mo­ky­to­jų, bet atei­ty­je tik­rai rei­kės. Tad jau da­bar rei­kia pla­nuo­ti, ką da­ry­si­me, kad jų ne­trūk­tų. Pla­nuo­se – siū­ly­ti nau­jas ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mas, pvz., fo­tog­ra­fi­ją, ki­ne­ma­tog­ra­fi­ją, elekt­ro­ni­nę mu­zi­ką, cho­reog­ra­fi­ją ir t. t., to­dėl šioms pro­gra­moms įgy­ven­din­ti rei­kės ir nau­jų mo­ky­to­jų.

Me­nas – pla­ti są­vo­ka, to­dėl no­riu pa­siū­ly­ti, kad mū­sų ra­jo­no vai­kai tu­rė­tų ga­li­my­bę sa­ve rea­li­zuo­ti įvai­rio­se me­no sri­ty­se, kur ga­lė­tų at­ras­ti sa­ve.

– Kaip se­ka­si re­mon­to dar­bai nau­jo­se Me­no mo­kyk­los pa­tal­po­se Res­pub­li­kos gat­vė­je?

– Si­tua­ci­ja su pa­sta­tų re­no­va­ci­ja – pui­ki. Ma­ty­da­mas, ko­kia spar­ta vyks­ta dar­bai, ma­nau, jau grei­tai vi­si jie bus at­lik­ti. Da­bar li­ko ke­le­tas smul­kių dar­bų ir tuoj tu­rė­si­me la­bai gra­žią ug­dy­mo įstai­gą. La­bai džiau­giuo­si, jog ir bal­dus mo­kyk­lai pla­nuo­ja­ma pirk­ti nau­jus.

Me­no mo­kyk­la ne­tu­ri tin­ka­mų bal­dų, ku­riuos bū­tų ga­li­ma iš­si­vež­ti. Ke­le­tą spin­tų iš­si­ve­ši­me, bet jos tin­ka­mos tik pa­gal­bi­nėms pa­tal­poms. Ik šiol la­bai trū­ko ka­bi­ne­tų, ypač tai pa­ste­bi­ma prieš eg­za­mi­nus. Ak­tų sa­lė bu­vo vie­na ir ta pa­ti la­bai ma­ža, to­dėl prieš at­si­skai­ty­mus bu­vo la­bai su­dė­tin­ga su­da­ry­ti tvar­ka­raš­čius, kad vi­si mo­ki­niai ga­lė­tų pa­re­pe­tuo­ti.

Mo­ky­to­jai su­si­ta­ria su mo­ki­niais ir atei­na pra­si­gro­ti sa­vait­ga­liais. Pas­ta­tas at­ro­do di­de­lis, bet kai su­si­dė­lio­jo­me tvar­ka­raš­čius, bu­vo jau­čia­mas kla­sių trū­ku­mas.

Džiu­gu, kad pa­ga­liau po 30 me­tų mo­ky­to­jai tu­rės mo­ky­to­jų kam­ba­rį. Nau­jo­se pa­tal­po­se sa­vo kla­ses taip pat tu­rės pu­čia­mų­jų or­kest­ras ir cho­ras (da­bar ne­tu­rė­jo).

Ra­jo­no gy­ven­to­jus kvie­si­me ap­si­lan­ky­ti ren­gi­niuo­se, nes tu­rė­si­me 150 vie­tų kon­cer­tų sa­lę. Ei­da­mi pro ša­lį gy­ven­to­jai ar sve­čiai ga­lės užei­ti pa­si­žiū­rė­ti mo­ki­nių dar­bų, nes pir­ma­me aukš­te bus pa­ro­dų sa­lė, ku­rios eks­po­zi­ci­jas nuo­lat at­nau­jin­si­me.

La­bai grei­tai Jus vi­sus pa­kvie­si­me ap­si­lan­ky­ti. Tel­šių me­no mo­kyk­la at­vi­ra ir vai­kams, ir suau­gu­sie­siems!