Gedrimuose gyvenanti Julija Šverubienė mus priėmė jaukiuose ir išpuoselėtuose namuose. Energija trykštanti močiutė buvo ką tik parskubėjusi iš daržo, nes turi 3 ha žemės, šiltnamį, didelį sodą. Vakarais Julija mėgsta paskęsti į kūrybą – kurti pradėjo dar būdama studentė.
„Kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, visada svajojau studijuoti lietuvių filologiją. Tačiau gyvenime viskas susiklostė kitaip. Mano tėvai buvo katalikai, aš nebuvau komjaunuolė, todėl manęs nepriėmė studijuoti lietuvių kalbos. Teko krimsti istorijos mokslus. Tuomet ir pradėjau kurti. Pamenu, jog už vieną savo eilėraštį „Vado mirtis“ gavau net 80 rublių“, – prisiminė J. Šverubienė. Pasak pašnekovės, per savo gyvenimą yra parašiusi daug eilėraščių ir visus juos mokanti atmintinai. Vakare, kai užplūsta įvairios mintys, staiga gimsta eilės, bet jas J. Šverubienė užrašo tik ryte. „Keletą savo eilėraščių esu paskyrusi anūkei. Naujausias mano kūrinys yra apie Lietuvą. Kuriu eiles ir apie politikus, tačiau jų neužrašinėju“, – pasakojo J. Šverubienė.
Moteris vyro neteko prieš aštuoniolika metų, dabar gyvena su dukra. Juliją dažnai lanko anūkė bei proanūkis – jie atvyksta iš Vokietijos. Į svečią šalį dažnokai išvyksta ir ponia Julija. Moteris daug metų dirbo mokytoja: mokė vokiečių kalbos ir istorijos Viešvėnų, Gadūnavo, Gedrimų mokyklas lankančius vaikus. Svečiuotis pas anūkę Vokietijoje jai nėra problema, nes nevaržo kalbos barjeras.
Mūsų kaimas
Gražus kaip niekad mūsų kaimas
su svyrančiais gėlių žiedais.
Maloniai pasitiks atvykus
ir klaus, kur taip ilgai buvai.
Čia liko Tavo pėdos gilios,
balti berželiai ir šilai,
rasotos pievos, lankos žalios,
jurginų svyrantys žiedai.
Tu nepamiršk Tėvynės savo
ir gimto kaimo prie Telšių.
Gegutė ateitį kukavo
ir laimę nešė ant sparnų.
Loading ...
