Vieną rudens popietę į Viekšnaliuose esančius maltiečių Šv. Jono Krikštytojo senelių namus išsiruošė Telšių miesto bendruomenės ,,Artumos šviesa“ moterys. Susitikimo džiaugsmas buvo abipusis.
Moterys atvyko su lauktuvėmis, bet seneliams, nugairintiems vasaros saulės, besišypsantiems paraudusiais žandukais, rūpėjo ne vien saldumynai, o pati bendrystė su mielomis ,,Artumos šviesos“ moterimis, visada skleidžiančiomis gerą nuotaiką. Tą kartą nebuvo koncertų, užteko bendro pabuvimo prie vaišių stalo ir pasikalbėjimo, nes senoliai jautėsi labai jaukiai, matydami ne pirmą kartą atvykstančias viešnias.
Suprantama, senelių namai – tai ne tavo paties namai, kai kurie žmonės čia atvyksta netrykšdami dideli noru, išsigandę, kaip su jais bus elgiamasi, kas jų laukia. Bet Viekšnaliuose didžioji dalis gyventojų lieka maloniai nustebę, kai juos globoja šaunus kolektyvas, vadovaujamas direktorės Jolantos Bielskienės, visada užjaučiantis, išklausantis. Senyvo amžiaus žmonės pritampa ir jaučiasi reikalingi, susiranda draugų, kad lengviau būtų sutikti gyvenimo saulėlydį.
O tokių apsilankymų, pabuvimų norisi, tad ,,Artumos šviesos“ moterys, matančios, kad jų globojami senoliai moka džiaugtis kiekviena smulkmena, lanko juos. Anot bendruomenės moterų, jos grįžta namo tarsi padariusios gerą darbą, nors jis kai kam gali pasirodyti banalokas. Sugebėjimas praskaidrinti liūdesį yra didelė dovana, kurią pajaučia tik vieniši žmonės. O mums, sveikesniems ir jaunesniems, tai yra empatijos pamoka, atsiribojimas nuo pasaulio neigiamų emocijų, kurias kelia kasdieninis skubėjimas ir neigiamos informacijos gausa. Pabuvusios su senoliais moterys dar geriau supranta, koks trapus gyvenimas, kaip dažnai jis švaistomas veltui.
Senoliai visada išlydi savo geradares prašydami dar kartą atvykti. O taip ir bus, nes visiems žmonėms reikia bendrystės.
Telšių miesto bendruomenės ,,Artumos šviesa“ narė Audronė DAMANSKYTĖ