Kiau­lių ne­pri­žiū­rė­jęs ūki­nin­kas iš­gir­do teis­mo nuo­spren­dį

Ko­vo pra­džio­je „Tel­šių ŽI­NIO­SE“ ra­šė­me, kad Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) Tel­šių de­par­ta­men­to ins­pek­to­riai Ga­dū­na­vo se­niū­ni­jos Sa­ra­kų II kai­me krū­muo­se ra­do ap­tva­rą su nu­gai­šu­sio­mis kiau­lė­mis. Spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad ke­tu­rios kiau­lės gai­šo ma­žiau­siai tris sa­vai­tes, o vie­nin­te­lę li­ku­sią gy­vą VMVT spe­cia­lis­tams te­ko nu­ma­rin­ti.

Dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais ir jų kan­ki­ni­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­trauk­tas kiau­lių sa­vi­nin­kas iš­gir­do teis­mo nuo­spren­dį.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Kiau­lių ne­pri­žiū­rė­jo ir kan­ki­no

Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­muo­se iš­nag­ri­nė­ta bau­džia­mo­ji by­la, ku­rio­je kal­ti­ni­mai pa­reikš­ti Tel­šių ra­jo­no gy­ven­to­jui L. J. dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais ir jų kan­ki­ni­mo.
Kaip pra­ne­šė Tel­šių apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ja ry­šiams su ži­niask­lai­da ir vi­suo­me­ne Kris­ti­na Vi­dei­kie­nė, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, kal­ti­na­ma­sis L. J. sa­vo so­dy­bo­je Tel­šių ra­jo­ne, pa­žeis­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­me nu­ro­dy­tus rei­ka­la­vi­mus, pri­va­lė­da­mas su­teik­ti ve­te­ri­na­ri­nę pa­gal­bą gy­vū­nams, kai to­kia pa­gal­ba bū­ti­na, pa­kan­ka­mai gy­vū­nus šer­ti ir gir­dy­ti, žiau­riai el­gė­si su gy­vū­nais. So­dy­bo­je įreng­ta­me ap­tva­re vy­riš­kis be mais­to, van­dens ir ve­te­ri­na­ri­nės prie­žiū­ros, pa­vo­jin­go­mis gy­vy­bei są­ly­go­mis il­gam lai­kui pa­li­ko jam pri­klau­san­čias pen­kias kiau­les. Iš jų ke­tu­rios ap­tva­re bu­vo ras­tos nu­gai­šu­sios dėl de­hid­ra­ta­ci­jos, iš­lie­sė­ji­mo ir bend­ro or­ga­niz­mo iš­se­ki­mo, o vie­na bu­vo ras­ta su­ly­su­si, iš­se­ku­si. Kons­ta­tuo­ta, kad su gy­vū­nais elg­ta­si žiau­riai, jie kan­kin­ti.

Kal­tę pri­pa­ži­no

Anot K. Vi­dei­kie­nės, L. J. sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no vi­siš­kai. Vy­riš­kis pa­sa­ko­jo, kad yra ūki­nin­kas, jau il­gą lai­ką už­sii­ma kiau­lių au­gi­ni­mu. Prieš tai jas lai­kė fer­mo­je. Ta­čiau fer­ma bu­vo par­duo­ta ir li­ku­sias pen­kias kiau­les per­kė­lė į įreng­tą ap­tva­rą sa­vo so­dy­bo­je. Ke­ti­no su­tvar­ky­ti gy­vu­liams pa­sto­gę, bet pri­trū­ko pi­ni­gų. Per­si­kė­lė gy­ven­ti į Tel­šių mies­tą, to­dėl į so­dy­bą at­va­žiuo­da­vo kas ant­rą die­ną. Trū­ko pa­ša­rų, nes jie la­bai pa­bran­go. Vie­ną kiau­lę pa­pjo­vė ir ją iš­mė­si­nė­jo, kad bū­tų mais­to šu­nims. Vi­sų kiau­lių ne­pjo­vė, nes ma­nė, jog taip il­giau tu­rės šu­nims mais­to. Vie­ną kiau­lę pa­dū­rė, bet pa­li­ko ją ap­tva­re, ne­sut­var­kė jos. Ma­tė, kad kiau­lės gai­šo, jų iš ap­tva­ro ne­pa­ša­li­no, į ve­te­ri­na­ri­nę tar­ny­bą ne­si­krei­pė. Tei­gė su­pran­tąs, kad kiau­les pa­li­ko žie­mą lau­ke, kad joms bu­vo šal­ta, kad ne­pa­kan­ka­mai šė­rė, kad jos kan­ki­no­si. Pri­pa­ži­no, kad tai bu­vo žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais. Pra­šė skir­ti jam vie­šų­jų dar­bų baus­mę, nes jo tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki, ne­tu­ri lė­šų su­mo­kė­ti bau­dą.

Sky­rė vie­šų­jų dar­bų

Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 310 straips­nio 1 da­lį, tas, kas žiau­riai el­gė­si su gy­vū­nu, jį kan­ki­no, jei­gu dėl to gy­vū­nas žu­vo ar­ba bu­vo su­luo­šin­tas, bau­džia­mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba bau­da, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­ne­rių me­tų.

Teis­mas, įver­ti­nęs by­los ap­lin­ky­bes ir įro­dy­mus, pri­pa­ži­no L. J. kal­tu ir pa­sky­rė ga­lu­ti­nę baus­mę – ke­tu­ris mė­ne­sius vie­šų­jų dar­bų, įpa­rei­go­jant neat­ly­gin­ti­nai iš­dirb­ti po 30 va­lan­dų per mė­ne­sį vi­suo­me­nės la­bui.