Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologijos skyriaus saugyklose saugoma daugiau kaip 20 tūkst. vnt. mūsų krašto praeities palikimo reliktų. Didžiausią rinkinių dalį sudaro radiniai iš tyrinėtų Žemaitijos kapinynų ir gyvenviečių. Juos, dirbdami kruopščiai ir atsakingai, sukaupė muziejininkai – archeologai: Vitas Valatka, Laimutė Valatkienė ir Dalia Karalienė.
Pagrindinę parodos dalį sudaro eksponatai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Didžioji dalis eksponatų – senoviniai ginklai. Parodoje eksponuojami IV – XV a. ietigaliai, kalavijai, kovos peiliai ir kirviai iš Žemaitijoje tyrinėtų Jazdaičių, Gintališkės, Žemaičių Kalvarijos, Juodsodės, Mitkaičių, Maudžiorių, Siraičių, Papilės, Raudėnų kapinynų ir Žaduvėnų pilkapių. Dalis eksponuojamų ginklų, be abejo, Žemaitijoje buvo naudojami ir prieš tūkstantį metų, kai 1009 m. Rusijos ir Lietuvos pasienyje žuvo misionierius Bonifacijus Brunonas su savo svita.
Parodoje eksponuojamas stendas, kuriame matyti vėlyvųjų piliakalnių–pilių tinklas Žemaitijoje, taip pat Džiuginėnų, Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Getautės ir Buišų piliakalnių nuotraukos. Greta stendo su piliakalnių–pilių tinklu Žemaitijoje parodoma archeologinė medžiaga iš Džiugo, Paplienijos, Šatrijos piliakalnių papėdžių, senovės gyvenviečių ir Akmenskinės kapinyno bei gyvenvietės (I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. po Kr.).
Kaip prieš tūkstantį metų rengėsi mūsų protėviai, kokius papuošalus nešiojo ir kokius ginklus naudojo, galima sužinoti iš parodoje eksponuojamų drabužių, papuošalų ir ginkluotės rekonstrukcijos piešinių. Parodoje eksponuojami žemaičių ir kuršių karių piešiniai, sudaryti pagal IX – XII a. Upynos, Pryšmančių ir kai kurių Lietuvos pajūrio kapinynų archeologinę medžiagą. Detalesnį vaizdą apie nuo IV iki XV a. nešiotus papuošalus ir naudotus darbo įrankius bei keramiką leidžia susidaryti eksponuojami muziejaus tyrinėtų Paragaudžio, Gintališkės, Godelių, Juodsodės, Siraičių, Maudžiorų ir Kuršų kapinynų radiniai.
Atskirą parodoje eksponuojamų rinkinių dalį sudaro keramika: puodai, kokliai ir jų fragmentai, kurių didžioji dalis rasta Telšių senamiestyje. Šie radiniai yra iš XVI a. pab. – XVII a. bei vėlyvojo laikotarpio (XVIII – XX a. pr.).
Dalis parodos yra skirta akmens amžiui prisiminti. Stenduose ir vitrinose eksponuojami radiniai iš Biržulio ežero baseino, jie yra iš mezolito ir neolito laikotarpių.