Vis daugiau gyventojų patenka į sukčių pinkles. Vasario mėnesį į policijos pareigūnus kreipėsi didžiulę sumą – 47 020 eurų – praradęs telšiškis. Tokia suma iš asmens apgaule išviliota per savaitę laiko.
Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marjanas Isajevas pasidalijo informacija apie dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo formas, apsisaugojimo būdus.
Monika GIRDVAINĖ „Telšių ŽINIOS“
Siūlo investuoti pinigus
Vasario 22-ąją į Telšių rajono policijos komisariatą kreipėsi 1976 m. gimęs vyras, nukentėjęs nuo sukčių. Telšiškis informavo, kad šių metų vasario 13–21 dienomis apgaulės būdu neteko 47 020 eurų. Pinigai pasisavinti nuotoliniu būdu, per programėlę prisijungus prie asmens internetinės bankininkystės ir iš jam priklausančių banko sąskaitų pervedus pinigus į kitas sąskaitas. Pirminiais duomenimis, vyras, susigundęs lengvu praturtėjimu investuojant į kriptovaliutas, į sukčių rankas atidavė savo ir iš kitų pasiskolintus pinigus.
Dėl šio sukčiavimo atvejo komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Anot Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Isajevo, sukčiavimo forma siūlant investuoti pinigus į kriptovaliutas ir kitas valiutas – tarp trijų populiariausių mūsų šalyje.
Dažna investavimo sukčių schema – žmogus telefonu ar kitu būdu sulaukia pasiūlymo investuoti į valiutų rinką. Asmenims pateikiamos egzistuojančių valiutų biržų nuorodos, įrašomi asmens duomenys ir taip sudaromas vaizdas, kad asmuo tikrai dalyvauja toje rinkoje. Pasak pareigūno, paprastai pradžioje prašoma investuoti nedideles sumas, 200 ar 300 eurų. Vėliau žmogus paveikiamas psichologiškai, jam sakoma, kad labai sekasi, įtikinama, kad laukia lengvas praturtėjimas. Apėmus azartui, galbūt gobšumui, nejučia įsitraukiama į sukčių pinkles ir investuojamos vis didesnės sumos.
„Sukčiavimo schemos dažnai yra tokios, kad lengvai įtraukia ir paveikia žmogų psichologiškai. Kalbant apie investavimą – jeigu žmogus nori tuo užsiimti, jis pats turi tuo domėtis, sekti informaciją, situaciją biržoje, o ne susigundyti svetimo žmogaus pasiūlymu. Visada reikia prisiminti, kad lengvų pinigų nebūna. Net ir tie, kurie sąžiningai dirba toje srityje, retai kada uždirba tokius didžiulius pinigus, apie kokius kalba sukčiai“, – pažymėjo M. Isajevas.
Sugundo pigios prekės
Pasak kalbinto pareigūno, šiuo metu taip pat populiari sukčiavimo forma – siūlyti pigias prekes. Sukčiai socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose ar elektroninėse prekybos platformose vilioja pirkėjus prekėmis su nuolaidomis ar labai mažomis kainomis. Susigundę pigiu parduodamu telefonu, automobiliu ar kita preke, panorę pigiai išsinuomoti būtą, žmonės pakliūva į apgavikų spąstus ir lieka be daikto ir be pinigų.
„Dažnas atvejis, kai siūloma prekė už perpus mažesnę nei rinkoje kainą, prašoma avanso. Pirkėjas susigundo maža kaina, dažnu atveju perveda dalį, o gal net visą sumą už prekę, ir su pardavėju nebesusisiekia. Prieš perkant internetu būtina pasidomėti rinkos kaina, nepirkti prekių jų neapžiūrėjus, neskubėti pervesti pinigų“, – pabrėžė M. Isajevas.
Pareigūno teigimu, kitas itin dažnas būdas išvilioti pinigus – sukčiavimas SMS žinutėmis. Sukčių gyventojams siunčiamos nuorodos, neretai net su asmeniniais jų duomenimis, dažniausiai veda į netikrą banko interneto puslapį. Neretai asmuo, kuris nėra labai pastabus, interneto banku naudojasi nedažnai ar tiesiog skuba, skirtumo gali nepastebėti ir prarasti banko sąskaitoje turimus pinigus.
„Jei paspaudi žinute gautą nuorodą, pateiki savo duomenis, to ir pakanka, kad pinigai būtų nuskaityti. Viskas, atrodo, įvyksta tiesiog žaibišku greičiu. Žinoma, labai priklauso, kokiomis aplinkybėmis gaunama žinutė. Kartais žmogus būna užsiėmęs, kažką daro, tad per daug nesigilindamas ima ir paspaudžia nuorodą, o tik vėliau, pradėjęs mąstyti objektyviai, supranta, ką padaręs“, – apie sukčiavimo formą kalbėjo vyriausiasis tyrėjas.
Svarbu saugoti savo turtą
„Sukčiai klesti jau ne vieną dešimtmetį, tik keičiasi sukčiavimo formos, būdai. Yra sukurtos schemos, viskas daroma apgalvotai ir išmaniai, nes nusikaltėliams tai yra darbas. Be to, tobulėjant technologijoms kasdien tobulėja ir sukčiai. Todėl nestebina, kad jų aukomis tampa tiek paprasti žmonės, tiek ir verslininkai ar aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės“, – pabrėždamas būtinybę saugoti savo turtą sakė pareigūnas M. Isajevas.
Policijos pareigūnai primena, kaip netapti sukčių aukomis:
* Neįsileiskite nepažįstamų asmenų į savo gyvenamąsias patalpas!
* Neperduokite nepažįstamiesiems savo pinigų, nepervedinėkite pinigų į nurodytas sąskaitas!
* Nesidalykite asmeniniais elektroninės bankininkystės duomenimis!
* Sulaukę skambučio iš nepažįstamų asmenų, kurie prašo atlikti pinigines procedūras telefonu, nedelsiant nutraukite pokalbį!
* Visada situaciją įvertinkite kritiškai, neskubėkite priimti sprendimų ir vykdyti nepažįstamų asmenų prašymų.
* Policijos pareigūnai ar banko darbuotojai jokių piniginių patikrinimų bei procedūrų neatlieka nei namuose, nei telefonu! Jie neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos.
* Jeigu situacija sukėlė įtarimų, praneškite apie tai telefonu 112 arba www.epolicija.lt.