Darbo partija, įsigilinusi į Atominės elektrinės įstatymą, pasiūlė jame numatyti keturis etapus. Praėjusį ketvirtadienį Seimas balsavo dėl šio įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės statyboms, taip pat dėl koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“.
Įstatymo, kuriame įtvirtinti darbiečių siūlymai, pakeitimams pritarta. Su jais supažindina Seimo narys, Darbo partijos Telšių filialo pirmininkas Valentinas Bukauskas. Jis teigia, jog visuomenei stinga informacijos apie planus statyti atominę elektrinę.
Pirmiausia Seimo narys sakė, jog šiandieną Lietuvai būtina pažvelgti į energetikos plėtrą: sparčiai auga jos vartojimas, o net apie 60 proc. energetikos perkama iš kitų šalių. Dėl to, anot V. Bukausko, šaliai reikalinga nepriklausomybė: „Praėjusią savaitę kai kuriomis dienomis elektros energija buvo perkama net už 24 ct už kWh. Pastebiu grėsmių – nuo liepos 1 d. elektros kaina vėl didėja. Pažvelkime į elektros, dujų kainas prieš 10 metų ir dabar – nežiūrint infliacijos, augimas energetinėje sistemoje – apie 2,5 proc.“
Planai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę sklando jau seniai, tačiau V. Bukauskas įsitikinęs, jog visuomenei apie tai trūksta informacijos: „Dabartinė situacija man nepriimtina. Aš gyventojus apie projektą statyti elektrinę informuosiu kiek galėdamas, bet su visuomene turėtų bendrauti, į kylančius klausimus atsakyti Vyriausybė ir atsakingos institucijos. Gi turime elgtis atsakingai: žiūrėti ne metus, o dešimtmetį į priekį.“
Balsavimas
Darbo partija, gilindamasi į Atominės elektrinės įstatymą, dalyvavo susitikimuose su Vyriausybės, Finansų, Energetikos ministerijų atstovais. „Kėlėme daug klausimų, suformulavome pasiūlymus“, – teigė V. Bukauskas.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės statyboms, taip pat dėl koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“. Kaip tvirtino V. Bukauskas, balsuota vardiniu balsavimu, kuriuo paskutinį kartą Seime pasinaudota tik 1993 m.
Iš viso balsavo 74 Seimo nariai. Už Atominės elektrinės įstatymo pakeitimą balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 2 Seimo nariai. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai buvo priimti.
Projekto etapai
Darbiečių siūlymu Atominės elektrinės įstatyme numatyti keturi projekto etapai. Pirmasis – Visagino atominės elektrinės projekto koncesijos sutarties patvirtinimas.
Antrasis – projekto įgyvendinimo bendrovės sukūrimas. Kaip informavo V. Bukauskas, Lietuvai atitektų 38 proc., „Hitachi“ – 20 proc., Estijai – 22 proc., Latvijai – 20 proc. bendrovės akcijų.
„Mūsų pasiūlyme nurodyta – jei iki naujųjų metų viena iš šių šalių pareikš, kad projekte nedalyvauja, Įstatymas nebegalios. Viena pati Lietuva nėra pajėgi pastatyti elektrinės. Jei partneriai prisijungs, Lietuvos prisidėjimas būtų apie 6 mlrd. Lt.“, – pasakojo Seimo narys.
Trečiasis darbiečių pasiūlytas etapas – projekto parengimas. Pašnekovo teigimu, kiekvienas iš paminėtų akcininkų turėtų skirti proporcingą įnašą, o iki 2015 m. kovo pabaigos projektas su visais skaičiavimais, analizėmis, papildymais, ekspertų pagrįstumais turėtų būti baigtas, dar kartą dėl elektrinės statybos turėtų balsuoti Seimas.
Pasak Darbo partijos Telšių filialo pirmininko, jei elektrinės statybai nebūtų pritarta, Lietuva patirtų minimalią – maždaug 10 mln. Lt – žalą.
Paskutinysis, ketvirtasis, Darbo partijos pasiūlytas etapas – atominės elektrinės statybos pradžia.
Protokoliniu nutarimu Darbo partija siūlo įpareigoti Vyriausybę iki 2014 m. liepos 1 d. pateikti Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos pritarimą dėl naujos Visagino atominės elektrinės integracijos ir prijungimo į ENTSO-E tinklą.
V. Bukauskas tikino, kad šie darbiečių pasiūlymai suteiks ne tik aiškumo, bet ir skaidrumo, apsaugos Lietuvą nuo techninių nesklandumų.
Įžvelgia politinių motyvų
Socialdemokratai, balsuojant už Atominės elektrinės įstatymo pakeitimą, pasišalino.
„Neaišku, dėl kokių priežasčių socialdemokratai pasišalino. Galbūt todėl, kad jautė nepasitenkinimą, nes patys nieko nepasiūlė, o gal todėl, kad mūsų, darbiečių, iniciatyvai ir pasiūlymams buvo pritarta, – kalbėjo Seimo narys. – Man nepriimtina, kad, artėjant Seimo rinkimams, daroma politika, siekiama supriešinti saviškius, visuomenę, patriotus. Man išties labai skaudu, kai, būnant vienos valstybės piliečiais, pradedama negraži, neskaidri rinkimų kampanija.“
V. Bukauskas pabrėžė, kad kalbėti, jog atominė elektrinė statoma, ir taip klaidinti visuomenę – nevalia. „Nereikia klausyti tokių spekuliacijų, gi tam ir numatėme keturis projekto etapus. Atominė elektrinė – ne LEO LT projektas, kuris buvo uždaras, ir iki šiol visuomenė nežino, kiek kainavo jo likvidavimas.
Reikia referendumo
Kaip minėta, Seimas pritarė Atominės elektrinės įstatymo projektui. Tačiau V. Bukauskas į tai žiūri atsargiai ir tikina, jog pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą svarbių klausimų: ar finansiškai apsimokėtų statyti atominę elektrinę, ar ji būtų naudinga, saugi, ar gaminamos elektros kaina būtų konkurencinga, ar projekte dalyvaus kitos šalys, ar Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija priims į tinklą, ar objektas suteiks Lietuvos energetinės nepriklausomybės statusą.
Seimo narys dar kartą akcentavo, kad atsakymų į klausimus reikia ieškoti drauge su visuomene.