Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi.
Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė norėdama susilaukti vaikelio ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.
Kankinantis dvejų metų laikotarpis
Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva.
„Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta.
Po beveik metų laiko nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje. Iš jų gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė“.
Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia.
Atostogos Balyje tapo ypatingos
Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą vis labiau vargino ir liūdino.
„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakoja pašnekovė.
Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvame ryte, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“
Svarbiausia – atvirai kalbėtis
Greta prisipažįsta, jog ji save kaltindavo dėl to, kad nepastoja, o vyras manydavo, jog kaltas yra jis, todėl visas šis užsisukęs neigiamų minčių ir liūdnų emocijų ratas labai vargindavo.
„Manau, kad atviras partnerių bendravimas yra būtinas. Asmeniškai man buvo tikrai sunku prieiti prie vyro ir pasakyti, kad tikriausiai aš esu kalta dėl negalėjimo pastoti. Taip pat ir jam buvo sunku pasakyti, kad jaučiasi kaltas. Galiausiai išdrįsus tai padaryti palengvėjo abiem. Žinant, kad palaikome vienas kitą, tapo lengviau kartu ieškoti galimų sprendimų“, – teigia moteris.
Poroje reikia ieškoti kompromiso
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos ir Reprodukcinės medicinos centro psichologė Agnė Mišeikaitė sako, jog tam, kad troškimas turėti vaikų netaptų poros skyrybų priežastimi, reikia kalbėtis ir pabandyti suprasti: net ir nesusilaukus vaikų galima gyventi visavertišką šeiminį gyvenimą.
„Paklauskite savęs, dėl kokių priežasčių pasirinkote savo partnerį ir ar renkatės toliau kurti gyvenimą kartu, net jei su juo negalite įgyvendinti savų troškimų. Jei tai yra abipusė meilė, pagarba ir supratimas, tikėtina, kad pora ras išeitį drauge“, – aiškina specialistė.
Tais atvejais, kai partnerių matymas skiriasi, – vienas lyg ir susitaikytų su bevaikyste, o kitas to primygtinai reikalauja, – reikia išgirsti vienas kitą ir pabandyti suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimasis ir ką jūs galite padaryti, kad jis pasijustų geriau. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir savo jausmų bei norų.
„Visuomet poroje bandykite ieškoti kompromiso, nes kraštutinumai ir vienas kito negirdėjimas gali sąlygoti daugybę emocinių santykių sunkumų“, – įspėja A. Mišeikaitė.
Aplinkinių komentarams – nubrėžti ribas
Girdint nepageidaujamus komentarus, labai svarbu aiškiai atskirti aplinkinių lūkesčius nuo savo asmeninių norų, jausmų.
„Bendrą gyvenimą kurianti pora gali sulaukti netaktiškų klausimų ar netgi spaudimo: „Tai kada vaikai?“ Vien tai, jog kažkas projektuoja į jus savo lūkesčius, tikrai nereiškia, kad turite tai pateisinti ar jaustis nemaloniai prieš aplinkinius, jei pastoti vis dėlto nepavyksta ar galbūt jūs to net nenorite“, – teigia psichologė ir priduria, kad tai yra kiekvienos poros intymus ir labai asmeniškas klausimas. Jei aplinkinių komentarai jums yra nemalonūs ir jus trikdo, svarbu leisti jiems tai žinoti.
Kreiptis pagalbos niekada nevėlu
Specialistės teigimu, pastojimo tikimybę gali padidinti ar sumažinti daugybė psichologinių veiksnių.
Nuoširdus kalbėjimasis, palaikymas ir suvokimas, kad gali prireikti laiko ir kantrybės, tikrai padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.
„Kuo labiau tam pasiruošite ir gebėsite suvaldyti stresą, tuo daugiau šansų, kad jums pasiseks. Tačiau jei pastoti nepavyksta net dirbtinio apvaisinimo būdu, svarbu kalbėtis apie tai, ką porai reiškia ši žinia. O jei jaučiate, jog sunku tai priimti ir su tuo susitaikyti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padės išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – pataria A. Mišeikaitė.

V-402