Telšių rajono ūkiuose prasidėjo pirmieji pavasario darbai. Darbštieji rajono ūkininkai jau užveda techniką ir rieda į laukus. Nors gyvenimas karantino metu daugeliui žmonių ir sustojo, žemės ūkio darbai nelaukia.
„Telšių ŽINIOS“ šįkart į laukus palydi Telšių rajone, Gaudikaičių kaime, ūkininkaujantį Rimantą Dargį. Pirmieji laukų tręšimo darbai jo žemėse atlikti, netrukus prasidės sėja.
Aurelija SERVIENĖ
Ūkininkauti pradėjo nuo 6,5 ha žemės
R. Dargis nuo mažumės nesibaidė žemės darbų, tėvai gyveno ūkiškai, būdamas vos dvylikos metų jau vairavo traktorių. 2006 m. nusipirko pirmuosius 6,5 ha nuosavos žemės ir kitais metais įregistravo ūkį. Nuo tos dienos šis ūkis sėkmingai augo. Nebuvo metų, kad Rimantas neplėstų savo valdų. Dar pernai valdęs 175 ha žemės plotą, šiais metais jį gerokai padvigubino. Jo valdose – kone 400 ha, kuriuose veši kviečiai, žirniai, rapsai.
Konkurencijos R. Dargis nejaučia, su aplinkiniais ūkininkais sutaria puikiai, bendrauja, stengiasi išvengti konfliktų.
Pirmieji pavasario darbai
Šį pavasarį ūkininkas į laukus riedėjo jau ne vieną kartą. Prieš Velykas pirmąkart patręšė rapsus ir žieminius kviečius. Kadangi laukuose kol kas gana drėgna, pirmąjį žemės įdirbimą pavasarinei sėjai teks atidėti. Viliamasi, jog tam palankesnis laikas bus nuo balandžio vidurio.
Šiais metais Rimantas planuoja 120 ha plotą užsėti pupomis, kurių dar nėra niekada auginęs. Pupų realizavimas esą turėtų būti paprastas – reikia tik turėti kontraktą su pirkėjais.
Dabar laukuose jau yra pasėta 100 ha žieminių kviečių, 100 ha žieminių rapsų. Apie 70 ha plotą užims kitos įvairios kultūros: žirniai, vasariniai kviečiai, miežiai.
Ūkininkas tvirtino, jog nėra tokios kultūros, kuriai auginti nereikėtų priežiūros – jei nori gero derliaus, viskuo reikia rūpintis. Nors augalininkystei didelę įtaką turi ir gamtos sąlygos.
„Po žiemos vaizdas laukuose pradžioje buvo labai džiuginantis, tačiau kovo mėnesį nutirpus sniegui ir paspaudus šalčiui iki dešimties laipsnių šiek tiek streso gavo rapsai, žieminiai kviečiai. Bet šiandien lauke jau kiek šilčiau, tad laukuose vaizdas keičiasi į gerąją pusę. Nors pasėliai šiek tiek ir apretėjo, atsėti, manau, jų nereikės“, – pasakojo pašnekovas.
Kol kas ūkininkas visus darbus atlieka pats, samdomų darbuotojų neturi.
Praktika ateina su metais
R. Dargis yra baigęs Žemės ūkio mokyklą Kretingoje, įgijęs kalvio suvirintojo specialybę. Besimokydamas ten gavo nemažai žinių ir apie žemės ūkio techniką.
„Visa patirtis ir pagrindinės žinios atėjo su metais ir praktika ant savo paties kailio. Juk sakoma, kad ūkininkas – ne vien tik ūkininkas, jis ir agronomas, ir finansininkas, ir t. t.“, – teigė Rimantas.
Ūkio plėtra
Sėkmingai pasinaudojęs įvairiomis paramomis, R. Dargis šiandien turi visą reikalingą techniką ūkio darbams nudirbti.
2008 m. pirmą kartą dalyvavo Jaunųjų ūkininkų programoje ir pagal projektą įsigijo traktorių, frontalinį krautuvą, chemikalų purkštuvą, 2010 m. – galingesnį traktorių, diskinį skutiklį, penkių korpusų plūgus, 2012 m. – augalinių atliekų smulkintuvą, germinatorių, grūdų sėjamąją.
Ūkis sėkmingai plėtėsi, todėl būtina buvo pradėti galvoti apie grūdų sandėlį. 2014 m. Rimantas Ryškėnų seniūnijoje nusipirko naudotą sandėlį. Savo jėgomis jį nugriovė ir parsivežė į savo valdas, kur iš naujo pastatė 750 kv. m plotą užimantį grūdų sandėlį, kuriame žiemą laiko techniką.
2014 m. ūkininkas pagal paramą įsigijo grūdų džiovyklą su visais valymo įrenginiais, 2015 m. – naują javų kombainą, 2016 m. – naują traktorių, 2020 m. – naują išmanųjį chemikalų purkštuvą ir naują skutiklį.
„Kai pirmaisiais ūkininkavimo metais su pirmuoju savo traktoriumi per dieną sėjai paruošdavau po 4–5 ha tvarkingos žemės, grįžęs namo nelabai ko ir besinorėdavo. O su šių dienų technika per dieną paruošiu po 40–50 ha ir grįžęs namo dar į šokius galiu lėkti“, – šmaikštavo ūkininkas, džiaugdamasis šiuolaikiška technika, kuri palengvina žemės ūkio darbus.
Darbai nesutriko
Pandemijos laikotarpis, anot R. Dargio, darbų nesutrikdė ir įtakos ūkininkavimui neturėjo. Pasitaikė vos keletas momentų, kai sunku buvo gauti reikalingų detalių, nes į parduotuvę užeiti negalėdavo, o telefonu viską derinti būdavo sudėtinga.
Valdžia nemyli grūdininkų
Paklaustas Rimantas, kaip šiandien gyvena ūkininkai, ilgai nesvarstė. „Valdžia grūdininkų nemyli. Grūdų kainų valstybė praktiškai visiškai nereguliuoja. Parduodami jie pagal pasaulinės biržos kainas. Be to, jei nori dalyvauti projekte, ten yra atrankos kriterijų balai, kurių turi surinkti – 65, o jei esi gyvulininkystės sektoriuje, iškart jau automatiškai gauni 25 balus. Grūdininkas to negauna! Yra dar daug tokių punktų, pagal kuriuos gyvulininkyste užsiimantieji gauna, o grūdininkai – ne“, – apgailestavo ūkininkas.
Didžiąją dalį užaugintos produkcijos R. Dargis parduoda „Kauno grūdams“, o jei pavyksta suderinti kokį geresnį kontraktą – išveža į uostą.
Loading ...
