Apie investicijų pritraukimo gyvybišką svarbą rajone diskutuojama jau ne vienerius metus. Dažnai Savivaldybė sulaukia kritikos dėl menkų rezultatų šioje srityje. Pritariu – yra kur tobulėti. Juk investicijos – tai naujos darbo vietos, pagerinta infrastruktūra, mokami mokesčiai, kurie grįžta ne kur kitur, o būtent į rajono biudžetą, iš kurio tvarkomi keliai, mokyklos, darželiai, viešosios erdvės. Tos investicijos ir lieka čia, Telšiuose. Tačiau norai norais, o realybė kartais kiek kitokia.
Valstybinės žemės sklypus parduoti ar išnuomoti galima viešame aukcione. Viskas kaip ir būtų gerai, yra teisės aktai, kurie tai reguliuoja, tik vienas „bet“. Nuo 2017 iki 2021 metų Telšių rajono teritorijoje įvyko 69 žemės sklypų pardavimo arba nuomos aukcionai. Iš jų 30 asmenų, laimėję aukcionus, pardavimo ar nuomos sutarčių nepasirašė, dėl 14 sklypų pardavimo nedalyvavo nė vienas asmuo. Taip, 30, t. y. daugiau nei pusė, įvykusių aukcionų turėjo nugalėtojus, kurie pasirašę sutartis būtų galėję šiuos rajone esančius žemės sklypus įveiklinti. Tačiau arba nebeturėjo tam galimybių, arba galimai to net neplanavo ir norėjo, kad sklypai taip ir liktų tušti – nekuriantys konkurencijos rajone.
Žinoma, gręžiamės į procesą reguliuojančius teisės aktus, kurie ir turėtų užtikrinti sklandų bei skaidrų aukcionų organizavimą. O situacija štai tokia: šiuo metu pagal LR Vyriausybės galiojantį nutarimą asmuo, pageidaujantis dalyvauti aukcione, turi būti sumokėjęs pradinį įnašą – 5 procentus norimo pirkti valstybinės žemės sklypo pradinės pardavimo kainos arba vienerių metų pradinio žemės nuomos mokesčio dydžio sumą. Pavyzdžiui, norint dalyvauti rajone esančio sklypo nuomos aukcione, pradinis žemės nuomos mokesčio įnašas gali sudaryti ir vos kelis šimtus eurų, kurie aukciono nelaimėjusiems asmenims grąžinami, o nugalėtojui, nepasirašiusiam sutarties, – ne. Skaičiuoti visi mokame – užtenka kelių šimtų eurų, ir žemės sklypas gali likti toliau stovėti tuščias, laukti naujo aukciono, kol tuo metu potencialus ir tikrai įveiklinti sklypą nusiteikęs investuotojas jau ras kitą tam vietą. Žinoma, veiksmas turi ir pasekmes, kurios šiame procese, sakyčiau, menkos. Asmuo, laimėjęs aukcioną, bet nepasirašęs sutarties, netenka tik minėto pradinio įnašo bei teisės dalyvauti tolesniame, pakartotiniame, tik to paties žemės sklypo aukcione. Viskas, daugiau nieko, kai tuo tarpu tokiame aukcione dalyvavusiam, bet nelaimėjusiam dalyviui teisė į sklypo pirkimą ar nuomą nėra perleidžiama.
Atsižvelgus į tai, kad per pastaruosius ketverius metus rajone skelbtų ir įvykusių valstybinės žemės sklypų pirkimo ar nuomos aukcionų laimėtojai nepasirašė beveik 55 proc. sutarčių, kalbėtis su potencialiai naujais į rajonus ateiti galinčiais investuotojais darosi vis sudėtingiau. Nors vis garsiau valstybė kalba apie investicijų pritraukimą į regionus, poreikį verslą skatinti kurtis ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, savivaldybės kartais atsiduria bejėgiškoje situacijoje. Aukcionų procesas turi būti išgrynintas, o dalyvių priimtas sprendimas dalyvauti aukcione – motyvuotas ir bent jau finansiškai labiau pasvertas.
Apie šią situaciją rajone informavau LR žemės ūkio ministeriją prašydamas apsvarstyti galimybę bent jau dvigubai didinti aukcionų pradinį įnašą. Vis dėlto gautas atsakymas, kad tokiems teisės aktų pakeitimams nepritaria. Todėl dabar kreipiausi ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją, siekdamas atkreipti dėmesį į įvykusių aukcionų ir pasirašytų sutarčių statistiką kitose savivaldybėse, ir pastebėjus analogišką tendenciją kreiptis į ministeriją ir prašyti didinti minėtąjį pradinį įnašą.
Tikiuosi, kad ledai pajudės, situacija keisis, o šis visoje Lietuvoje kasdien vykstantis procesas taps rezultatyvesnis ir regionuose, kuriuose kiekvienas įveiklintas ir pridėtinę vertę kurti pradedantis žemės sklypas mums reiškia labai daug.
Telšių rajono svaivaldybės meras Kęstutis Gusarovas
Loading ...
