Medžiotojų ir žvejų klubas „Medeina“ – įvairios veiklos partneris

Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Medeina“ kitąmet minės keturiasdešimties metų gyvavimo sukaktį. Jo medžioklės plotai driekiasi per dvi savivaldybes: Telšių rajono ir Rietavo.
Per daugelį metų „Medeina“ išplėtojo savo veiklą: atsirado tradicijos, įsipareigojimai, klubas tapo įvairių renginių rėmėju, projektų dalyviu. O kad ši veikla vyktų sklandžiai, tuo jau šeštus metus rūpinasi klubo pirmininkas Andrius Sempukas, turintis aštuoniolikos metų medžiotojo patirtį.
Aurelija SERVIENĖ
Į medžioklę – ne dėl mėsos
Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Medeina“ gretose – 48 medžiotojai. Jų medžioklės plotai išsidėstę per dvi savivaldybes: Telšių rajono – 8 600 ha, Rietavo – 7 400 ha.
Pasitikdamas klubo 40-metį pirmininkas pagarbą atiduoda būrelio įkūrėjams, kurie tebėra jų medžiotojų gretose. Šie vyrai medžioja kaip garbės medžiotojai, yra kviečiami dalyvauti visose klubo rengiamose šventėse. Vienas iš seniausių Lietuvos medžiotojų draugijos garbės medžiotojų – Vilhelmas Dundulis, tradiciškai per visas šventes kaip vyriausias medžiotojas pakeliantis klubo „Medeina“ vėliavą. Be to, Vilhelmo dėka klubas turi savo himną, kuris giedamas per kiekvieną vasaros šventę.
A. Sempukas sakė, jog medžiotojų gretose esti įvairių profesijų žmonių, tačiau visus juos vienija bendras pomėgis – medžioklė, į kurią jau seniai niekas nebeina dėl mėsos.
„Viskas pasikeitė: medžioklė tapo pomėgiu, bendraminčių susibūrimu, prasmingu laiko praleidimu gamtoje“, – teigė pirmininkas. Ir pridūrė, jog medžiotojai nebėra užsisklendę savo veikloje, jie atviri pasiūlymams, bendradarbiavimui tiek su seniūnijomis, bendruomenėmis, tiek su ūkininkais, žemių savininkais ir kt.
„Bėgant metams, klubo veikla vis įvairėja, apie save mes norime skleisti žinią kuo plačiau. Norime pakeisti neigiamą žmonių požiūrį į mūsų veiklą. Todėl aktyviai įsitraukiame į mūsų medžioklės plotuose vykstančius projektus ar šventes. Jų metu verdame tradicinę sriubą – „šiurpą“, kurioje viskas iš žvėrienos, čia pat rengiame medžioklės trofėjų parodas, pristatome savo veiklą, kuri yra labai įvairi!“ – pasakojo pirmininkas.

Atsakingos pareigos
A. Sempukas „Medeinos“ klubui vadovauja šešti metai. Jo teigimu, būti klubo vadovu – tai ne tas pats, kas būti medžiotoju. Pirmininkui tenka organizuoti, kas vadovaus medžioklei, kas bus tądien medžiojama, kiek bus varovų, reikia rengti įvairias ataskaitas: pusmečio ir metines, esi atsakingas už kiekvieną žmogų, tad veiklos ir atsakomybės tikrai netrūksta. Kadangi Andrius turi nemažai patirties, mat medžioja jau aštuoniolika metų, tad su šiomis pareigomis puikiai susitvarko.
Puoselėja tradicijas
Klubas „Medeina“ ne tik yra pasitvirtinęs devynių žmonių valdybą, kuri renkasi į posėdžius ir sprendžia iškilusius klausimus ar problemas, – rimtai dirba ir išrinkta tradicijų puoselėjimo taryba. Jos, pasak pirmininko, prireikė, nes klubui tradicijų klausimai itin svarbūs.
„Klubas nemažai metų mini tradicines šventes – su šeimomis, bendruomenėmis, seniūnijomis, parapija. „Medeina“ turi savo ženkliuką, vėliavą, himną, visą reikalingą atributiką. Kaip minėjome, klubo 30-mečio proga buvo išleistas specialus kalendorius su medžioklės akimirkomis ir atmintine medžiotojams. Pernai, kai buvo minimas atkurtos Lietuvos 100-metis, mūsų klubo veikla buvo aprašyta Kosto Slivskio knygoje apie Lietuvos medžiotojus ir kt.“, – dėstė A. Sempukas.
Už dalyvavimą renginiuose, prisidėjimą prie jų „Medeina“ yra pelniusi daugybę padėkų, tarp jų – LR Vyriausybės padėkos raštą už pagalbą Artojų varžyboms, taip pat žemės ūkio ministrės, LR Seimo vicepirmininko ir LR Seimo narių, globojančių kasmetinius renginius.
Glaudžiu bendradarbiavimu su medžiotojais džiaugiasi ir Tverų kultūros namų vadovė Irena Liškuvienė: „Per daug metų bendradarbiavimo tapome tikrais draugais. Medžiotojai mūsų renginiuose verda žvėrienos šiupinį, o mums labai smagu matyti vyrus, besisukiojančius prie maisto ruošimo. Šiuo siurprizu džiaugiasi ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai. Tad katilo tikrai reikia nemažo! Dalyvių sulaukiame iš visos Lietuvos! Be to, medžiotojai ne tik šventėse mums gelbsti, jie aktyvūs ir darbuose. Kai prasidėjo Lopaičių piliakalnio tvarkymo darbai, buvo labai reikalingos vyriškos rankos, mums labai reikėjo „tropnių“ vyrų, o medžiotojai tokie juk ir yra.“

Įvairūs reikalavimai
Klubo pirmininko teigimu, šiandien medžioklė nėra pigus reikalas. Medžiotojai moka nemažus mokesčius, jiems reikalinga speciali apranga, ginklai ir kt.
Iš surinktų nario mokesčių klubas turi pasirūpinti ir įrengti specializuotas žvėrienos apdorojimo aikšteles. Nauji reikalavimai ir sumedžiotiems šernams: kol jų mėsa neištirta, ji turi būti sudėta šaldikliuose medžiotojų nameliuose. „Visiems šiems reikalavimams įgyvendinti nusipirkome sodybą Rietavo savivaldybėje, kur ruošiame specialią aikštelę ir patalpas, kokių yra reikalaujama“, – pasakojo pirmininkas.
Nemažai lėšų skiriama ir žvėrių globai žiemą. Iš klubo lėšų perkama druska ir pašarai, įrengiamos gyvūnų druskos laižyklos. Pasak pirmininko, taip yra daroma norint išauginti geresnius trofėjus.
Klube išskirtinis dėmesys skiriamas šunininkystei. Klubo nariai, kurie augina šunis medžioklei, papildomai skatinami, kad paruoštų keturkojus tinkamai. Nes, kaip žinoma, medžioklė su šunimis yra daug produktyvesnė.

Plotai per dvi seniūnijas
Varnių seniūnas Rolandas Bružas informavo, jog jų seniūnijos plotuose medžioja net septyni medžiotojų būreliai. Jokių problemų seniūnija neturi nė su vienu, jeigu kyla klausimų, juos kaipmat išsprendžia. Daugiausia juos siejantis klausimas – bebrų užtvankos, kurias jie privalo tvarkyti.
Tverų seniūnijos vadovas Antanas Zalepūgas pasakojo, jog „Medeinos“ klubo medžioklės plotai jų seniūnijoje užima itin didelį plotą, bet medžiotojai yra tikri šeimininkai: prižiūri juos, geranoriškai bendradarbiauja su ūkininkais. „Laikome juos ne tik atsakingais savo veiklos vykdytojais, bet ir partneriais. Jie prisideda prie mūsų švenčių, ypač gražios jų rengiamos trofėjų parodos. Jie labai bendruomeniški, kokių, sakyčiau, šiais laikais reta!“ – kalbėjo A. Zalepūgas.
Remia bendruomenę
Ne pirmi metai gražų bendradarbiavimą klubas „Medeina“ tęsia ir su Tverų bendruomene. Jos pirmininkas Aurimas Puidokas sakė, jog medžiotojai yra nuolatiniai jų švenčių rėmėjai, ne tik pavaišinantys žvėriena, bet ir suteikiantys daug informacijos apie savo veiklą.
„Šio klubo gretose nemažai yra ir mūsų bendruomenės narių medžiotojų, tad puikiai sutariame. Jei mes ko kreipiamės, niekada neatsisako padėti, visada palaiko mūsų idėjas“, – glaudžiu bendradarbiavimu džiaugėsi Aurimas.
O kad bendradarbiavimas nenutrūktų, susitikimai su bendruomene rengiami gana dažnai. Toks susitikimas planuojamas jau šį šeštadienį, rugpjūčio 8 dieną, 14 val. Tverų bendruomenės namuose. Kviečiami ūkininkai, žemės savininkai aptarti rūpimų klausimų.
Atsakingi medžiotojai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento direktorius Zigmas Nevardauskas tikina, jog jų tarnybos santykis su klubu „Medeina“ toks pat, kaip ir su visais kitais kontrolės objektais. Suteikti konkrečios informacijos apie minėto būrelio veiklą negalintis, mat tokia informacija yra konfidenciali.
„Bet galiu pasidžiaugti visais Telšių rajono medžiotojų būreliais, kurie atsakingai rūpinasi šiandien labai aktualia – afrikinio kiaulių maro – problema. Medžiotojai laiku pristato šernų gaišenas. Džiaugiuosi medžiotojų ir gyvulių augintojų atsakingu elgesiu!“ – sakė Z. Nevardauskas.
Išskirtiniai medžioklės plotai
Klubo pirmininkas Andrius teigė, jog jų medžioklės plotai išskirtiniai: dalis patenka į Varnių regioninį parką, yra daug lankytinų objektų, tarp kurių mėgstama vieta – Lopaičių piliakalnis.
Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, Linas Šedvilas patvirtino, kad jų parko valdose medžioja „Medeinos“ klubo nariai: „Kiek mums žinoma, medžiotojai yra išties atsakingi. Kadangi jie medžioja parko valdose, su mūsų darbuotojais privalo suderinti bokštelių statymo vietas.“
Kultūringi medžiotojai
Tverų apylinkėse įsikūrusio ūkio „Gedminas“ administratorius Rimas Žilinskas kalbėjo, kad „Medeina“ jų žemėse medžioja nuo 1991 metų apie 300 ha plote. Rimas atviravo, jog dabar situacija dėl medžiotojų veiklos tikrai daug geresnė, nei buvo prieš dešimtmetį: „Pagaliau medžiotojai suprato, jog kolūkio laikai baigėsi ir važinėti per ūkininkų laukus niokojant jų pasėlius nebegalima. Medžiotojai tapo kultūringi!“