Tarybos narį pribloškė pinigų taškymas: už du stendus – 50 tūkstančių

Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai balsų dauguma palaimino projekto „Telšių regiono savivaldybes jungiančių turizmo trasų informacinės infrastruktūros plėtra, II etapas“ rengimą ir įgyvendinimą. Tačiau šiam sprendimui pritarė ne visi Tarybos nariai. Linas Šedvilas dar prieš posėdį visiems savo kolegoms išsiuntė kreipimąsi, kuriame ragino nepritarti siūlomo projekto įgyvendinimui bei lėšų jam neskirti.
Antanas NEKRAŠIUS
Projektas
Pagrindinis projekto „Telšių regiono savivaldybes jungiančių turizmo trasų informacinės infrastruktūros plėtra, II etapas“ finansavimo šaltinis – Europos Sąjunga. Jį Telšių rajono savivaldybės administracija įgyvendins kartu su partneriais – Plungės rajono, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių administracijomis. Savivaldybių prisidėjimas prie projekto – ne mažiau kaip 15 proc.
Bendra planuojama projekto vertė – 269 114 Eur. Iš jų Telšių rajono savivaldybei tenkanti dalis – 86 116 Eur (73 199 Eur – Europos Sąjungos lėšos, 12 917 Eur – Savivaldybės biudžeto lėšos).
Projekto metu visose keturiose savivaldybėse (Plungės, Mažeikių, Rietavo ir Telšių) bus pastatyti interaktyvūs informacijos stendai su garso įranga. Pagal kiekvienos savivaldybės poreikį bus įrengiami kelio ženklai („Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir „Lankytinos vietos pavadinimas“), informacijos stendai, kryptinės rodyklės, taktiliniai žemėlapiai.
Projektą ketinama įgyvendinti per dvejus metus.
Ragino nepritarti projektui
Praėjusį ketvirtadienį sušauktame neeiliniame posėdyje projektui pritarė beveik visi Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai. Tik du balsavo prieš, vienas – susilaikė.
Vienas iš ranką „prieš“ kėlusių politikų – Tarybos narys L. Šedvilas, kuris savo poziciją šiuo klausimu kolegoms išdėstė dar prieš posėdį. Kiekvienam Tarybos nariui L. Šedvilas išsiuntė laiškelį, kuriame jų prašė nepritarti minėtam projektui.
„Su informacinės infrastruktūros plėtra jau susiduriu dvidešimti metai savo darbe. Teko lankytis užsienio šalyse ir domėtis tų šalių ženklinimo pavyzdžiais, – teigė L. Šedvilas. – Visos šalys (Italija, Prancūzija, Vokietija, Švedija) savo informaciją pateikia labai paprastu būdu: nuorodos ant paprastų medinių stulpukų su minimalia informacija. Daugelyje šalių praktiškai net nebuvo informacijos anglų kalba. Gyvename jau nebe XIX ar XX amžiuje. Visa informacija pasiekiama internetu ir visi stendai su gausybe juose surašytos informacijos yra gryna atgyvena.“
Tarybos narys sakė turintis pastabų dėl jau įgyvendinto I projekto etapo, kurio metu įrengti 428 ženklinimo infrastruktūros objektai ir t. t. „Neišvaizdūs griozdiški stendai su gausybe informacijos lietuvių ir anglų kalbomis, metaliniai prabangūs stulpai (!), miškuose (!) žymintys dviračių trasas – visiška beskonybė, – įsitikinęs L. Šedvilas. – Dabartinio projekto aprašyme teigiama, kad „nepakanka viešai prieinamos informacijos apie lankytinus gamtos bei kultūros objektus, nevisiškai užtikrinamas patogus nuorodų į lankytinus objektus krypties ar vietos žymėjimas, ne visa informacija pritaikyta užsienio šalių turistams ir lankytojams, taip pat žmonėms su specialiaisiais poreikiais“. Atvirai pasakius, nežinau nė vieno lankomo objekto Telšių rajone, kur nebūtų nuorodų į jį. Nekalbu apie objektus, kurie nėra pritaikyti lankyti. „Būkim biedni, bet teisingi“ – išsaugokime ir puoselėkime pagrindinius traukos objektus. Sutvarkę ir investavę į vieną objektą, turime jį nuolat ir prižiūrėti, o tas reikalauja visada papildomų lėšų.“
Taip pat Tarybos narys atkreipė dėmesį į projekto aprašymo eilutę, kurioje dėstoma, kad „trūksta turizmo ženklinimo infrastruktūros, kuri yra pritaikyta neįgaliesiems. Stendai nepritaikyti regos negalią turintiems asmenims – nėra informacijos įgarsinimo sistemų. Taip pat trūksta liečiamų taktilinių žemėlapių su Brailio raštu“.
„Jokiu būdu nenoriu įžeisti žmonių, turinčių regos negalią, tik noriu paklausti Tarybos narių, ar nemanote, kad tai yra pertekliniai informacijos šaltiniai? Ar įsivaizduojate, kad žmogus su regos negalia galėtų pats vienas nuvykti prie kažkokio lankomo objekto be lydinčio asmens? Ir ar tas asmuo jam neperskaitys informacijos, kuri surašyta ant paprasto informacinio stendo? – reiškė pastebėjimus dėl projekto kolegoms L. Šedvilas. – Dabar mes matome, kad pagal projektą pagaminami ir įrengiami du liečiami taktiliniai žemėlapiai su Brailio raštu. Bendra jų kaina siekia 49 750! Ar ne paprasčiau būtų pagaminti paprastus lankstinukus su Brailio raštu ir perduoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? Jie žinos, kam juos padalyti. Dabar bus išleista beveik 50 000 Eur ir kiekvienais metais vis reikės papildomų lėšų tų stendų priežiūrai. Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad užteks tų mūsų prisidėtų 15 proc. – 12 917 Eur. Bus dar reikalingos ir netiesioginės projekto išlaidos… Suprantu, kad didžioji pinigų suma skiriama iš Europos Sąjungos fondų ir mums su partneriais tik tereiks prisidėti prie šio projekto. Bet kokia prasmė išleisti ir tuos sąlyginai nedidelius rajono pinigus?“