Tel­šių li­go­ninės is­to­ri­ja

Apie 1910 m. Kal­no g. 382 (da­bar­tinės li­go­ninės vie­to­je – Kal­no g. 40) bu­vo ati­da­ry­ta nau­ja 30 vietų ap­skri­ties li­go­ninė. Pa­tal­pas ap­skri­ties sa­vi­val­dybė nuo­mo­jo iš Tel­šių mies­to gy­ven­to­jo A. Sta­ne­vi­čiaus. 1938 m. ba­land­žio 7 d. ar­chi­tek­tas Ste­po­nas Stul­gins­kis pa­rengė Tel­šių ap­skri­ties sa­vi­val­dybės li­go­ninės pra­plėti­mo pro­jektą. Pa­gal jį bu­vo nu­ma­ty­ta Kal­no ir Sta­dio­no gat­vių san­kir­to­je esan­čios se­no­sios li­go­ninės pra­stos ko­kybės kor­pusą ir vir­tuvės pa­statėlį nu­griau­ti, li­go­ninės tūrį dvi­gu­bai pa­di­din­ti. Jau po metų pa­sta­ty­ta da­lis nau­jos li­go­ninės (baig­ta sta­ty­ti 1943 m.). Jo­je bu­vo 140 sta­cio­na­rių lovų. Seną ir naują kor­pu­sus su­jungė įėji­mo ir ves­ti­biu­lio zo­na su te­ra­sa ki­to­je pusė­je. Se­na­ja­me kor­pu­se, kaip ir bu­vo, pa­lik­tos še­šia­vietės pa­la­tos, o nau­ja­ja­me su­pla­nuo­tos vien­vietės ir dvi­vietės.
Tel­šių li­go­ninės is­to­ri­ja XVIII a.
Tel­šiai, nors ir bu­vo ap­skri­ties cent­ras, sa­vo li­go­ninės ne­turė­jo. 1797 m. mies­te bu­vo tik fel­če­ris. 1845 m. ati­da­ry­ta 20 lovų li­go­ninė na­me Kal­no g. 10. Dau­gu­ma pa­cientų bu­vo mies­to ir ap­skri­ties var­guo­liai. Tur­tin­gie­ji gy­dy­da­vo­si pri­va­čiai na­muo­se.
1860–1861 m. ati­da­ry­ta 25 lovų ka­ro li­go­ninė, neap­tar­na­vu­si vie­tos gy­ven­tojų, bet per­so­na­las lais­vu lai­ku gydė tel­šiš­kius. 1887 m. mies­to li­go­ninė bu­vo pe­ror­ga­ni­zuo­ta į ap­skri­ties li­go­ninę. Iš­lai­ko­ma iš ap­skri­ties pa­jamų, gautų iš pre­ky­bos pa­jamų mo­kes­čio, ir as­menų, tu­rin­čių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, pra­monės įmo­nių. 1891 m. Tel­šių ap­skri­ties gy­dy­to­ju pra­dėjo dirb­ti Pran­ciš­kus Šim­ke­vi­čius, baigęs Dor­pa­to im­pe­ra­to­riš­ko­jo (Es­ti­ja, Tar­tu) uni­ver­si­te­to me­di­ci­nos fa­kul­tetą.
Po 1893 m. kilęs gais­ras nu­nio­ko­jo li­go­ninės pa­statą. Kur ji per­si­kėlė, nėra ži­no­ma. Apie 1910 m. Kal­no g. 382 (da­bar­tinės li­go­ninės vie­to­je) bu­vo ati­da­ry­ta nau­ja 30 vietų ap­skri­ties li­go­ninė. 1919 m. va­sa­rio 25 d. ofi­cia­liai Tel­šių ap­skri­ties gy­dy­to­ju pa­skir­tas Jo­nas Mi­kuls­kis. Li­go­ninės per­so­nalą su­darė gy­dy­to­jas, fel­če­ris, gai­les­tin­go­ji se­suo ir ūkve­dys. Se­selė ir fel­če­ris gy­ve­no li­go­ninės pa­sta­te, todėl ir naktį galė­da­vo su­teik­ti me­di­ci­nos pa­galbą. Li­go­ni­nei ir per­so­na­lui iš­lai­ky­ti lėšų skir­da­vo ap­skri­ties ko­mi­te­tas. Vie­nos pa­ros gy­dy­mas tur­tin­ges­niems gy­ven­to­jams li­go­ninė­je kai­na­vo 10 auk­sinų. Ope­ra­ci­jos – nuo 20 iki 100 auk­sinų. Be­tur­čiai ir ser­gan­tys užk­re­čia­mo­sio­mis li­go­mis gy­dy­ti ap­skri­ties ir vals­čių lėšo­mis. Apie ser­gan­čius užk­re­čia­mo­sio­mis li­go­mis li­go­ninė kas 10 dienų in­for­muo­da­vo ap­skri­ties gy­dy­toją. 1926 m. prie Tel­šių li­go­ninės ati­da­ry­ta am­bu­la­to­ri­ja, o 1927 m. bir­že­lio 1 d. li­go­ninės vedė­ju ir gy­dy­to­ju pa­skir­tas chi­rur­gas Bro­nis­lo­vas Zien­ko­vi­čius. Li­go­ninė­je tuo me­tu bu­vo ke­tu­ri sky­riai: chi­rur­gi­jos, te­ra­pi­jos, aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos ir in­fek­ci­nių ligų, ku­riuo­se vie­nu me­tu galė­jo gy­dy­tis iki 40 li­go­nių.
1927 m. lie­pos mėnesį Tel­šiuo­se ati­da­ry­ta akių ligų am­bu­la­to­ri­ja. Jai va­do­va­vo gy­dy­to­jas J. Mi­kuls­kis. 1931 m. li­go­ninė­je dir­bo gy­dy­to­jas, aku­šerė, dvi gai­les­tin­go­sios se­se­rys ir dvi sa­ni­tarės. 1932 m. įkur­ta li­go­nių ka­sa, ku­riai va­do­va­vo Me­čis­lo­vas Ged­vi­las. Į ją dar­bi­nin­kai ir tar­nau­to­jai mokė­jo dalį sa­vo at­ly­gi­ni­mo, did­žiąją li­go­nių ka­sos iš­laidų dalį pa­deng­da­vo darb­da­viai. Tų pa­čių metų gruod­žio 27 d. Tel­šių ap­skri­ties val­dy­ba nu­pir­ko pa­sta­tus li­go­ni­nei. Ten įsikūrė ir užk­re­čiamųjų ligų sky­rius.
1935 m. ap­skri­ties li­go­ninė jau turė­jo du mūri­nius pa­sta­tus. Pir­ma­ja­me aukš­te įsikūrė in­fek­ci­nių ir vi­daus ligų sky­riai, ant­ra­ja­me – am­bu­la­to­ri­ja, mažų ope­ra­cijų ope­ra­cinė, raš­tinė. Nau­ja­ja­me pa­sta­te bu­vo įreng­tas chi­rur­gi­jos ir aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rius. Iš visų pa­latų bu­vo įves­ta sig­na­li­za­ci­ja į se­su­čių kam­barį. Mies­to elekt­rinė iš­tisą par­ą ap­rūpin­da­vo li­go­ninę elekt­ra. Bu­vo van­den­tie­kis, ka­na­li­za­ci­ja. 1939 m. vo­kie­čiams oku­pa­vus Klaipė­dos kraštą, Tel­šių li­go­ninės di­rek­to­riu­mi ir chi­rur­gi­jos sky­riaus vedė­ju pa­skir­tas gy­dy­to­jas Leo­nar­das Ple­cha­vi­čius. Iš Klaipė­dos į Tel­šius gy­ven­ti ir dirb­ti per­si­kėlė oto­la­rin­go­logė O. Pur­to­kaitė, of­tal­mo­lo­gas Kaz­laus­kas.
1943 m. bai­gus sta­ty­ti naująjį kor­pusą, ap­skri­ties li­go­ninė turė­jo 140 sta­cio­na­rių lovų. Veikė chi­rur­gi­jos, te­ra­pi­jos, aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos, oto­la­rin­go­lo­gi­jos, in­fek­ci­nių ir vaikų ligų sky­riai. Gy­dy­to­jai ga­vo naują mo­der­nią apa­ratūrą iš Vo­kie­ti­jos. Įreng­tas rent­ge­no ka­bi­ne­tas, la­bo­ra­to­ri­ja.
Įdomūs fak­tai
XIX a. vi­du­ry­je dėl men­ko ap­rūpi­ni­mo ir me­di­ci­nos per­so­na­lo trūku­mo li­go­ninė­je mir­da­vo apie 10–20 pro­c. pa­cientų. 1920 m. Tel­šių ap­skri­ty­je bu­vo de­šimt gy­dy­tojų, pen­ki iš jų gy­ve­no ir dir­bo Tel­šiuo­se, o 1928 m. ap­skri­ty­je bu­vo 14 gy­dy­tojų, pen­ki iš jų – Tel­šiuo­se. Vie­nos pa­ros gy­dy­mas li­go­ninė­je pa­cien­tui kai­na­vo 4 li­tus, nuo 1929 m. – 5 li­tus, o vie­no li­go­nio gy­dy­mas sa­vi­val­dy­bei at­si­ėjo vi­du­ti­niš­kai 6–7 li­tus. Am­bu­la­to­ri­jo­je ne­mo­ka­mai gy­dy­tis galė­jo vals­tybės ir sa­vi­val­dybės tar­nau­to­jai, ka­ro in­va­li­dai, pen­si­nin­kai, tu­rin­tys ne dau­giau kaip 1 500 litų me­ti­nių pa­jamų, po­li­ci­jos tar­nau­to­jai, be­tur­čiai su ne­tur­tin­gu­mo pa­žymė­ji­mu ir ser­gan­tys užk­re­čia­mo­sio­mis li­go­mis. Vi­si ki­ti li­go­niai už ap­si­lan­kymą pas gy­dy­toją mokė­jo 3 li­tus. Tar­pu­ka­riu li­go­ninė rent­ge­no apa­ra­to ne­turė­jo. Tel­šiuo­se bu­vo du pri­vatūs rent­ge­no ka­bi­ne­tai, pri­klausę gy­dy­to­jams B. Zien­ko­vi­čiui ir S. Me­nu­chi­nui. Se­no­jo pa­sta­to pir­ki­mas, re­mon­tas ir nau­jo­jo kor­pu­so sta­ty­ba ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bei kai­na­vo 100 tūkstan­čių litų.
Medžiagą rinko istorikės Irma Kontautienė, Janina Bucevičė, skaitmenintoja Loreta Norvaišienė