Darbo užmokesčio sistema Lietuvoje – aukso kasykla apsukriesiems

Populiariausias ir labiausiai įgrisęs žodis Lietuvoje – krizė. Vyriausybė atkakliai kartojo ir tebekartoja – pinigų nėra, veržkimės diržus. Premjeras griežtai sako, kad kelti atlyginimų viešajam sektoriui dabar nėra finansinių galimybių, pensijų grąžinti į ankstesnį lygį dar ne laikas, o didinti minimalaus atlyginimo neįmanoma, kol siaučia krizė. Paradoksas, tačiau kai tenka raminti tautą, Premjeras teigia, kad krizė baigėsi, o kai kalba pasisuka, pavyzdžiui, apie minimalaus atlyginimo didinimą, krizė vėl atsiranda.
Dar keisčiau, kad toji krizė ne visus vienodai lanko. Štai didžiosios dalies Lietuvos gyventojų atlyginimai įšaldyti, tačiau įšalas tam tikrų asmenų piniginėse senokai baigėsi. Yra mūsuose žmonių, kurių algos nepavaldžios nei laikui, nei ekonominei situacijai, nei, galų gale, sveikam protui. Kaip dar galima paaiškinti susiklosčiusią situaciją, kai gilėjant krizei tyliai pučiasi vadovų atlyginimai?
Valstybės tarnautojai – lygesni tarp lygių
Valstybės departamento puslapyje aiškiai parašyta, kad esamas darbo mokesčio reglamentavimas įgyvendina skaidrią, visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Priemokos skiriamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Įdomu, kokiomis gi kenksmingomis sąlygomis ėmė dirbti „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, kurio alga šių metų pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo net 2 250 Lt (neatskaičius mokesčių)? Galbūt ir Lietuvos banko valdybos nariai bei padalinių vadovai pluša išsijuosę, nes jų atlyginimai padidėjo 1 370 ir 877 Lt?
Ministerijų darbuotojai taip pat dirba „itin pavojingomis sąlygomis“, galvų nepakelia, štai Kultūros ministro komanda gauna nuo 680 iki 1 330 litų didesnius atlyginimus, Vidaus reikalų ministerijos specialusis atašė džiaugiasi 1 098 litais didesniu atlyginimu, aplinkos ministerijos kancleris gauna 939 litais daugiau, ministro patarėjai – 418 Lt. Susisiekimo ministerijos viceministrai kas mėnesį praturtėja 928 litais papildomai. Valstybinės ligonių kasos poskyrio vedėjų kišenės papilnėjo 961 litu per mėnesį.
Belieka stebėtis staiga padidėjusiu krūviu tam tikrose valstybės tarnybose. Panašu, kad krizė palietė tik privačiame versle dirbančius asmenis, daugeliui jų darbo padaugėjo, o atlyginimai smarkiai sumažėjo. Tiesa, ministerijų klerkai, „Sodros“ galvos bei kiti valdininkai turi pavyzdį, kaip pasididinti sau atlyginimus. Dar 2009 m. Premjeras A. Kubilius savo patarėjams skyrė 20 proc. pareiginės algos dydžio priedus, tuo metu, kai visa Lietuva suko galvą, kaip išgyventi. Statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis 2010 m., palyginti su 2009 m., šalies ūkyje sumažėjo 4,3 procento. Žinoma, tai eiliniams darbuotojams sumažėjo, o viršūnėlėms atvirkščiai, kilo… Tik statistikoje tai, deja, neatsispindi.
Vyriausybės nariai, pats ministras pirmininkas vis kalba apie ekonomikos atsigavimą, tačiau eiliniams valstybės tarnautojams, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst., bei biudžetinių įstaigų darbuotojams (apie 250 tūkst.) atlyginimai nekyla. Tik išrinktieji „dirba“ daugiau ir našiau. Akivaizdu, kad tam tikrų valstybės tarnautojų atlyginimai atvirkščiai proporcingi krizei. Apsukrūs valdininkai skiria sau lojaliems žmonėms priemokas už neva padidėjusį darbo krūvį, įvairias priemokas už itin gerą darbą, pakilusias pareigines kategorijas, ar padidėjus stažui. Tam pinigų stebuklingu būdu atsiranda.
Valstybės įmonės – jokios tvarkos ir sistemos
Dar didesnė netvarka vyksta valstybės valdomose įmonėse. „Oro navigacijos“ direktoriaus uždarbis pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo net 1 511 litu. Nedaug teatsilieka ir Lietuvos radijo ir televizijos centro direktorius bei Kauno oro uosto direktorius, jų atlyginimai padidėjo tūkstančiu litų. Dar keistesni dalykai dedasi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Direkcijų direktoriai šiemet tiek dirba, kad jų algos kyla lyg ant mielių, padidėjo net 4 000 litų ir siekia jau 15 960 Lt.
Telieka stebėtis visos atlyginimų sistemos nenuoseklumu. Kaip gali valstybinės įmonės vadovas uždirbti net 26 356 litus, kai, pavyzdžiui, Lietuvos Prezidentė gauna 24 750 litų? Tai daugiau nei keista situacija, argi gali valstybinės įmonės vadovas uždirbti daugiau nei Prezidentė ar Ministras Pirmininkas?
Uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, pasirodo, besanti šių laikų Eldoradas – direkcijų direktoriai uždirba daugiau nei Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, ministrai, teisėjai. Tarnybų vadovai gauna beveik tiek pat, kiek ministrai. Galbūt šios uždaromos įmonės darbuotojai (patikslinsiu – viršūnėlės) dirba kur kas našiau nei, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai? Ši valstybės valdoma įmonė yra pelningiausia Lietuvoje, bet net su visais priedais jos generalinis direktorius teuždirba 12 568 litus. Jo atlyginimas, beje, sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.
Patogus Vyriausybės neveiklumas
Nežinia, kiek apgalvota yra įstatyme palikta spraga, leidžianti apsukriems vadovams prisidurti prie bazinės algos didelius priedus, kuriais piktnaudžiaujama. Vyriausybės nenorėjimas matyti ir spręsti esamos problemos yra nusikalstamas. Pats laikas būtų aiškiai reglamentuoti visą valstybės tarnautojų, valdininkų darbo užmokesčio sistemą. Bet ar pakaks Vyriausybei politinės valios ir potencijos tai atlikti?..
Neabejoju, kad darbo užmokestis turėtų būti aiškiai susietas su veiklos rezultatais. Jei įmonė pervedė į valstybės biudžetą daugiau pinigų, natūralu, kad ir tos įmonės darbuotojų atlyginimai turėtų kilti. Kita svarbi problema – didelis atotrūkis tarp vidutinės grandies ir vadovų darbo užmokesčio.
Kaip gali Vyriausybė išvesti tautą iš duobės, jei net nesugeba tinkamai diferencijuoti ir suvaldyti lyg ant mielių augančio tam tikrų struktūrų vadovų darbo užmokesčio? Kiek dar žmonėms bus pučiama migla į akis ir veržiamas diržas? Nesuprantamas ir niekaip nepaaiškinamas atlyginimų pūtimasis turi būti sustabdytas, peržiūrėtas ir pakeistas. Jei krizė baigėsi, pone A. Kubiliau, tegu ji baigiasi visiems.