Naujasis šildymo sezonas prasidėjo su geromis žiniomis apie mažiausias per 20 metų šildymo kainas – remiantis Energijos reguliavimo tarnybos informacija, šiemet šaltąjį sezoną šilumos kilovatvalandė vidutiniškai kainuos šiek tiek daugiau nei 4 ct, t. y. 13 proc. mažiau nei pernai. Tiesa, kur kas mažesnėmis sąskaitomis jau seniai džiaugiasi renovuotuose namuose gyvenantys žmonės, o prie jų prisijungti gali ir kiti susidomėjusieji nauju kvietimu atnaujinti savo būstą.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paraiškų lauks iki 2020-ųjų sausio 31 dienos, o agentūros padalinius, priimančius paraiškas, gyventojai gali rasti kiekviename Lietuvos regione. Didesnis dėmesys ir pirmenybė šįkart skiriama tiems daugiabučiams, kurie atnaujinimo procesą pradės vykdyti anksčiau, taip pat projektams, įtrauktiems į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
„Daugiabučiuose namuose gyvenantiems ir rogių šiai žiemai neparuošusiems žmonėms tai labai geras laikotarpis pasiruošti kitai žiemai. Jei suskubsite ir bus sparčiai vykdomi darbai, iki kito šildymo sezono bus galima gyventi šiltoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje“, – pataria BETA direktorius Valius Serbenta.
Rekomenduoja įvertinti ilgalaikę renovacijos naudą
Dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali paskatinti ir tai, kad yra numatyta skirti 150 mln. eurų. Iš jų net 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms – gali
būti atliktas šildymo sistemų subalansavimas ir atnaujinimas.
„Didžiausią reikšmę šildymo kainoms daro tai, kokioje erdvėje namas stovi, kokia jo vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas. Beje, kiekvienas renovacijos planas susijęs su šilumos infrastruktūros pertvarka – perėjimu į žemesnę temperatūrą, mažesnio diametro vamzdynų naudojimu, labai galingų katilų atsisakymu. Mažesniuose miesteliuose, kur renovacijos tempai gana spartūs, nespėjama šilumos sistemų pritaikyti prie pasikeitimų, todėl šilumos kaina šiek tiek auga. Pagrindinis rezervas mažinti šildymo išlaidas – pastatų renovacija ir sistemų atnaujinimas“, – aiškina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Daugiabučio šildymo sistemos atnaujinimas yra svarbus ir todėl, kad ateityje pasikeitus kuro kainoms gyventojai nebūtų nuskriausti.
„Energijos kaina išlieka nestabili, tad kitą sezoną gali vėl keistis. Reikia akcentuoti finansinę renovacijos naudą, kurią žmonės patiria ilgojoje perspektyvoje. Be to, itin svarbi ir gerovė gyvenant šiltame būste“, – teigia V. Serbenta.
Padengia iki 40 proc. išlaidų
Atnaujinus būstą nauda pajuntama tiek iškart, tiek ilgojoje perspektyvoje. Štai Biržų gyventojai susigriebė – apie 30 proc. daugiabučių gyventojų jau gyvena renovuotame būste. Ir moka kone pusę tos sumos, kurią tekdavo už šildymą mokėti anksčiau.
Panašios patirties turi ir Vilkaviškio, kur šildymas yra vienas brangiausių šalyje, gyventojai. Ten renovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės teigia, kad itin patogu patiems nusistatyti, kokios temperatūros bute norima, o sutaupyti galima net 60 proc. šilumos energijos. Anksčiau sename daugiabutyje sąskaitos šiltą žiemos mėnesį siekdavo beveik 200 eurų, o dabar jos sumažėjo kelis kartus.
Paskatinti renovuoti savo namus gali ne tik šie pavyzdžiai, bet ir tai, kad šimtu procentų dengiamos visos projekto parengimo, administravimo ir techninės priežiūros išlaidos. Taip pat kompensuojama 30 proc. išlaidų, kurios tenka įgyvendinant ir energijos taupymo priemones. Susumavus valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos.
Nuotrauka iš BETA archyvo
Loading ...
