Rimgaudas Barauskis: fotografija visų pirma yra turinys

Nerimdaitiškis Rimgaudas Barauskis savo gyvenimo tiesiog neįsivaizduoja be fotografijos – tai jam ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir studijuojama mokslo sritis, ir darbas. 21-erių vaikinas įsitikinęs, kad fotografija gali būti puikus įrankis spręsti įvairias socialines, kultūrines problemas, tad fotografuodamas jis stengiasi pažadinti žmonių mąstymą.
Monika GIRDVAINĖ
Fotografuoja nuo paauglystės
Telšių rajono Nevarėnų seniūnijos Nerimdaičių kaime užaugęs R. Barauskis pasakoja fotografuoti pradėjęs būdamas 13 metų. Laisvalaikio praleidimo būdas įamžinant gamtos vaizdus pamažu peraugo į darbą ir net studijuojamą mokslo sritį. Šiuo metu jaunuolis Vytauto Didžiojo universitete studijuoja naujųjų medijų meną.
„Daug galvoti dėl studijų pasirinkimo nereikėjo – dar devintoje klasėje buvau nusprendęs, kur ir ką studijuosiu. Taip ir gyvenu: fotografijoje ir su fotografija. Be fotografijos neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – kalbėjo vaikinas.
Trečią kursą baigęs studentas turėdamas laiko fotografuoja šeimų šventes ir įvairius renginius.
Kauno centre – paroda
Gegužės pabaigoje nerimdaitiškio fotografijos buvo eksponuojamos Kauno centre esančioje VDU menų galerijoje „101“.
Ten pristatytos ir kitų Rimgaudo bendrakursių studentų nuotraukos, kūrybinės fotografijos mokomojo dalyko egzamino darbai.
R. Barauskis eksponuotą fotografijų seriją sukūrė gimtame miestelyje, Nerimdaičiuose. Fotografijose įamžinta namo, kuris kadaise buvo pirmoji kaimo mokykla, po to bendrabutis, laidojimo namai, istorija. Dabar jame gyvena vieniša senolė.
Fotografijų serijoje „Pavasario čia nebebus?“ jaunas menininkas teigia užfiksavęs praeities, dabarties ir ateities pavasarių visumą.
„Pavasaris, apie kurį kalbu ir noriu parodyti, prasideda ir baigiasi ne gamtos ciklais, o žmonių prisilietimais prie vienokio ar kitokio istorijos posūkio, kurie atsiskleidžia daiktuose, sienose. Kiekvienas daiktas pasakoja savo istoriją, jie gyvi tiek, kiek gyva visuomenė. Medžiai ir vėl žydės, bet kiek žydės mūsų šalies kultūrinė ir socialinė padėtis, lieka paslaptimi, kuri po kiek laiko ir vėl atsispindės mūsų aplinkoje“, – apie ekspoziciją pasakojo R. Barauskis.
Tai – ne pirmoji fotografijų paroda, kurioje eksponuojami R. Barauskio darbai. Pirmąją parodą vaikinas surengė besimokydamas Nevarėnų mokykloje, vėliau – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje.
Požiūris keičiasi
Vaikinas, laisvalaikiu mėgstantis groti gitara, dainuoti, keliauti ir leisti laiką ten, kur tik jis ir gamta, teigia, kad bėgant metams jo požiūris į fotografiją pasikeitė.
„Anksčiau fotografija man buvo gražus vaizdas, kuris suteikia malonius jausmus, bet dabar ją suprantu visiškai kitaip. Manau, kad fotografija visų pirma yra turinys. Žinoma, estetinis vaizdas, spalvos ir vaizdai yra labai svarbu, tačiau fotografija turi traukti žiūrovą ne tik išore, bet ir vidumi. Tad fotografijomis ir stengiuosi perteikti estetinę vaizdo ir turinio vienovę“, – tvirtina pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad fotografija gali būti įrankis spręsti įvairias socialines ir kultūrines problemas.
„Norėčiau savo fotografijomis pažadinti žmonių mąstymą apie tai, kas iš tiesų vyksta aplinkui, kad galbūt yra kažkas, ko nepastebime, o vertėtų. Siekiu keisti žmonių mąstymą, o galbūt išjudinti ir didesnius socialinius procesus, kultūros problemų klausimus. Toks yra mano noras skleidžiant žinutę“, – sakė fotografas.
Paklaustas, ar jaučiasi laimingas, vaikinas teigia, kad tai – trapus dalykas. Jam pačiam didžiausia laimė yra šalia matyti šeimą, draugus, artimus žmones.
„Medžiai, jūros, kalnai, pievos man yra laimė, nes ten radau save, savo gyvenimo kelią. Mėgstu sakyti, kad be vargo ir liūdesio nebus ir tų gerų dalykų, tai galbūt laimė ateina pas kiekvieną savu laiku, svarbu tai pastebėti. Apsižvalgykit aplinkui!“ – ragina R. Barauskis.