Telšiuose apsigyveno nepasotinamas kurmis, arba A. Žebrauskas: Jei mąstyčiau ūkiškai, turėčiau būti ūkininku, o ne architektu

Prieš pusmetį didelių diskusijų ir gyventojų pasipiktinimo sulaukė Turgaus aikštėje pradėti darbai – dar visai geros grindinio plytelės buvo pradėtos keisti naujomis. Tuomet valdžia teisinosi, kad reikia pakloti tinklus, o naujos plytelės nieko nekainavo, jas esą iš savo lėšų nupirko rangovas.
Akivaizdu, kad tokia patirtis prigijo: šiemet, saulutei vos pradėjus šildyti, gyventojai pamatė, kad ardoma ir keičiama nauja dalis Katedros aikštės dangos. Žmonėms apmaudu, kad kartojamos tos pačios klaidos ir kad dar geros plytelės keičiamos naujomis, kai šalies ekonominė situacija sunki. Skaitytojai svarsto, ar valdžia vėl puotauja maro metu, be to, kelia klausimą, ar tai nėra nusikalstamas pinigų švaistymas.
Apie tai, kas vyksta Katedros aikštėje, kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju Algirdu Žebrausku.
„Katedros aikštės situacija labai panaši į tą, kuri buvo Turgaus aikštėje, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas A. Žebrauskas. – Padarėme keletą perkasų, nes pertvarkomi elektros tinklai, kad būtų ekonomiškiau ir patogiau naudoti. Taip pat bus statomas laikrodis (vienas seniai neveikiantis jau stovi prie autobusų stoties – aut. past.), kuriam irgi reikia atvesti elektrą. Be to, kultūros darbuotojai per šventes Katedros aikštėje degino laužus, nuo jų plytelės liko apdegusios – trijose vietose matomi išdegę ratilai. Todėl kilo klausimas, ką daryti: ar dėti lopus, ar ieškoti kitokių sprendimų?“
Anot A. Žebrausko, senosios – betoninės – plytelės tarnauja iki 15 metų, geriausiu atveju – 20 metų, vėliau jos pradeda trupėti. Katedros aikštėje danga buvo keista 2004–2005 metais, tad plytelės vos spėjo įpusėti savo amžių! „Pagrindinę kainą sudaro ne danga, o pagrindų jai paruošimas, – dėstė Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas. – Kadangi pagrindai yra geri ir reikia pakeisti tik dalį dangos, o lopant naujomis betoninėmis plytelėmis skirsis spalva, buvo nuspręsta pakeisti tą dalį dangos tokiomis medžiagomis, kurios yra ilgaamžės, negendančios ir tarnaus ilgą laiką. Vizija tokia – bent jau pagrindinėse miesto aikštėse, kur stovi paminklai, po truputėlį pamėginti plyteles pakeisti ilgaamžiu, natūraliu akmeniu. Aišku, jei būtume palaukę dar 5 metus, niekam nė klausimų nebūtų kilę.“
Išardyta senoji danga, architekto teigimu, bus atiduota Telšių miesto seniūnijai ir panaudota mieste, neperkant papildomai jokių kitų medžiagų. Į gyventojų prielaidas, kad keičiant dar geras plyteles naujomis yra „plaunami pinigai“, A. Žebrauskas atsakė: „Šią formulę jau seniai girdėjau, bet tie žmonės, kurie domisi, gali visai nesudėtingai gauti informaciją apie tai, kur tos senosios plytelės atsidūrė, kam buvo panaudotos ir pan. Jeigu jos būtų išmestos ar atsidūrusios kieno nors kieme, būtų blogai. Tačiau, kadangi plytelės yra perduodamos seniūnijai ir bus naudojamos šaligatviams kloti ten, kur jų nėra, manau, kad tai yra pliusas.“
Pašnekovas teigė gerai suprantantis gyventojų susirūpinimą: „Tai nėra puota maro metu. Aišku, svarstant ūkiškai: jei plytelė laiko, tai gal ji dar laikys, o jei nusprendžiama keisti, reikia tai daryti kuo pigiau, greičiau nederinant prie kitų aplinkos detalių… Jei taip mąstyčiau, turėčiau būti ūkininku, o ne architektu. Aš privalau žiūrėti į galutinį rezultatą. Gyventojai gali paklausti, kodėl keičiame apšvietimo stulpus, juk jie dar buvo geri ir nesurūdiję. Tada kyla kitas klausimas: gal iš viso nieko nereikėjo daryti? Šiuo metu senamiestyje daug ką keičiame: stulpus, atramines tvoreles ir pan. Visa tai taip pat galėjo dar ilgai stovėti… Bet mes siekiame kilstelėti Telšius į aukštesnį lygį – visgi esame Žemaitijos sostinė bei ruošiamės švęsti Žemaičių krikšto jubiliejų, kada atvyks daug svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Idėja yra ta, kad reikia pasinaudoti dar šiuo metu teikiama Europos Sąjungos parama. Katedros aikštės tvarkymas finansuojamas iš taip vadinamos URBAN programos, apie kurią tiek daug rašyta, kalbėta, pristatyta gyventojams ir pan. Aš abejoju, ar 2013–2015 metais bus taip finansuojama, todėl reikia naudotis galimybe ir daryti viską, kad būtų kuo geriau ir gražiau.“