2022-ųjų startas su sportininkais, kuriuos lydi skaičius 22

Įžen­gė­me į 2022-uo­sius me­tus. Įdo­mu, ką šie – dviem dve­je­tais pa­žy­mė­ti – me­tai mums at­neš, ko­kie jie bus? Ti­kė­ki­me, jog bus ge­res­ni už praė­ju­siuo­sius!

22 – an­ge­lo skai­čius. Jis yra di­džiau­sias ir ga­lin­giau­sias tarp skai­čių, daž­nai va­di­na­mas pa­grin­di­niu nu­me­riu. Šis skai­čius la­bai re­tas, o jo tiks­lą per gy­ve­ni­mą kar­tais sun­ku pa­siek­ti.
22 sim­bo­li­zuo­ja tiks­lu­mo prin­ci­pą kiek­vie­na­me gy­ve­ni­mo as­pek­te kar­tu su taip rei­ka­lin­gu pu­siaus­vy­ros prin­ci­pu. Šis skai­čius gi­liau­sius sap­nus ga­li pa­vers­ti rea­ly­be, nes jis at­spin­di ju­de­sių skai­čių, be­ga­ly­bę, ga­lią, sėk­mę ir po­ten­cia­lą.
2022 me­tų pro­ga „Tel­šių ŽI­NIOS“ kal­bi­na Tel­šiuo­se pa­čių po­pu­lia­riau­sių spor­to ša­kų at­sto­vus, ku­rių marš­ki­nė­liai pa­žy­mė­ti 22-uo­ju nu­me­riu. Tai per­ga­lių sa­vo ko­man­doms pa­de­dan­tys siek­ti krep­ši­nio klu­bo „Tel­šiai“ krep­ši­nin­kas Dei­vi­das Ra­sys ir fut­bo­lo klu­bo „Džiu­gas“ na­rys Je­re­my‘is Fer­nan­de­sas.
Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ
Krep­ši­nin­kas – 22
Vil­kė­da­mas 22-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tais marš­ki­nė­liais aikš­te­lė­je vik­riai ka­muo­lį mė­to krep­ši­nio klubo „Tel­šiai“ na­rys plun­giš­kis Dei­vi­das Ra­sys. Ne­ma­žą pa­tir­tį tu­rin­tis krep­ši­nin­kas šia spor­to ša­ka už­sii­ma nuo 10 me­tų, il­gus me­tus žai­dė plun­gės ko­man­do­je.
Tel­šių ko­man­do­je Dei­vidas žai­džia jau tre­čią se­zo­ną. Jis yra puo­lė­jas. Pak­laus­tas apie ko­man­dos na­rius plun­giš­kis ne­gai­li jiems ge­rų žo­džių: „Vi­si pui­kūs krep­ši­nin­kai ir drau­gai, yra vie­nin­gi sie­kiant per­ga­lių. Esa­me kaip kumš­tis.“
Skai­čius 22 D. Ra­sio gy­ve­ni­me ne at­si­tik­ti­nis. Jis gi­męs rug­sė­jo 22 die­ną, to­dėl ir marš­ki­nė­lius pa­si­rin­ko bū­tent pa­žy­mė­tus šiuo nu­me­riu.
Krep­ši­nin­kas ti­ki lem­tin­gais skai­čiais: „22 ma­no gy­ve­ni­me ga­na daž­nas skai­čius. Už jo ma­no akys neretai už­kliū­va. Žvilg­te­lė­ti į laik­ro­dį daž­nai pa­tai­kau tuo­met, kai ro­dyk­lės bū­na ties skai­čiu­mi 22, tai dar kur už­me­tęs akį pa­ste­biu šį skai­čių.“
2022-ai­siais D. Ra­sys ko­man­dai lin­ki ir to­liau iš­lik­ti vie­nin­gai bei pra­tęs­ti per­ga­lių se­ri­ją.
Fut­bo­li­nin­kas – 22
Fut­bo­lo klu­bo „Džiu­gas“ fut­bo­li­nin­kas Je­re­my‘is Fer­nan­de­sas prie šios ko­man­dos pri­si­jun­gė praė­ju­sių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį. Į Lie­tu­vą jis at­vy­ko iš Olan­di­jos.
Fut­bo­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, jog žais­da­mas „Džiu­go“ ko­man­do­je jis pa­sie­kė ir iš­mo­ko daug da­ly­kų: „To­bu­lė­jau kaip žai­dė­jas ir kaip žmo­gus. Ma­no tiks­las bu­vo su­stip­rė­ti ir su­žais­ti daug rung­ty­nių. Lai­mei, tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti be trau­mų ir ga­liu tęs­ti kar­je­rą.“
J. Fer­nan­de­sas sa­kė, jog kaip žmo­gus esan­tis at­si­pa­lai­da­vęs, su vi­sais ge­rai su­ta­ria. Mėgs­ta sun­kiai tre­ni­ruo­tis. Kiek įma­no­ma, sten­gia­si bū­ti pro­fe­sio­na­les­nis ir su­si­telk­ti ties tuo, ką da­ro. Fut­bo­li­nin­kas tei­gė, jog iš pri­gim­ties jis yra gy­ny­bi­nis vi­du­rio puo­lė­jas, bet daug žai­džia kaip vi­du­rio gy­nė­jas ar­ba kaip de­ši­ny­sis gy­nė­jas.
Fut­bo­lo žai­di­mas Je­re­my‘io gy­ve­ni­me ne at­si­tik­ti­nu­mas – jo bro­liai, dė­dės ir pusb­ro­liai taip pat bu­vo fut­bo­li­nin­kai.
Pak­laus­tas, ar skai­čius 22 jam ne­ša sėk­mę, pa­šne­ko­vas at­vi­ra­vo: „Prie­žas­tis, dėl ku­rios žai­džiu vil­kė­da­mas marš­ki­nė­lius su 22-uo­ju nu­me­riu, yra ta, kad ma­no bro­lis mi­rė bū­da­mas 22 me­tų. Šis skai­čius man sėk­mės ne­ne­ša, ta­čiau su­tei­kia jė­gų.“
Ka­dan­gi fut­bo­lo se­zo­nas jau bai­gė­si, šiuo me­tu Je­re­my‘is grį­žo į Ny­der­lan­dus. Ar pra­tęs su­tar­tį su „Džiu­gu“, kol kas dar svars­to.
Paš­ne­ko­vas šmaikš­ta­vo, jog jo gy­ve­ni­mas Tel­šiuo­se bu­vo la­bai ra­mus, ne­nu­ti­ko nie­ko be­pro­tiš­ko. „Esu ki­lęs iš did­mies­čio, prie daug ko pri­pra­tęs. Pa­ti­ko, kad Tel­šiuo­se taip ty­lu. Man tai bu­vo į nau­dą, nes ga­lė­jau su­si­kon­cent­ruo­ti tik į fut­bo­lą ir ne­bū­ti blaš­ko­mas ki­tų da­ly­kų“, – apie gy­ve­ni­mą Tel­šiuo­se pa­sa­ko­jo žai­dė­jas. O pa­klaus­tas, ar jam pa­vy­ko iš­mok­ti kal­bė­ti že­mai­tiš­kai, pa­juo­ka­vo, jog tam reik­tų dar ke­le­rių me­tų, nes tai la­bai sun­ki kal­ba.
J. Fer­nan­de­sas ti­ki­si, jog 2022-ie­ji at­neš sėk­mės ir svei­ka­tos, ko jis ir lin­ki vi­siems.