Tel­šiuo­se pri­sta­ty­ta gra­fų de Šua­zel-Guf­jė gi­mi­nės is­to­ri­ja

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­tas Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ par­tne­rio Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ nau­jau­sio lei­di­nio – al­bu­mo „Gra­fai de Šua­zel-Guf­jė: Pla­te­liai – Pa­pi­lys“ pri­sta­ty­mas.

Al­bu­me – gra­fų fo­tog­ra­fi­jos
Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir apie lei­di­nio kū­ri­mo ke­lią pa­sa­ko­jo Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lans­ber­gie­nė, reikš­min­giau­sias gra­fų šei­mos gy­ve­ni­mo aki­mir­kas pri­sta­tė Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ vyr. mu­zie­ji­nin­kės Re­gi­na Bart­kie­nė ir Dai­va Luk­šie­nė. Ren­gi­nį mo­de­ra­vo Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Vai­tie­kie­nė, ko­le­goms iš Bir­žų už ini­cia­ty­vą ir bend­ra­dar­bia­vi­mą dė­ko­jo bei sim­bo­li­nes do­va­nas per­da­vė Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė.
Iš­leis­ti lei­di­nį įkvė­pė Bir­žų kraš­to mu­zie­ju­je „Sė­la“ vei­kian­ti to pa­ties pa­va­di­ni­mo pa­ro­da, ku­rio­je pri­sta­to­ma da­lis gau­sios gra­fų de Šua­zel-Guf­jė pa­vel­do ko­lek­ci­jos iš Pla­te­lių dva­ro, sau­go­mos Že­mai­čių mu­zie­ju­je „Al­ka“, ir Pa­pi­lio dva­ro nuo­trau­kos, dau­giau­sia iš gra­fų au­gin­ti­nės Ge­no­vai­tės Vav­že­kai­tės al­bu­mo, mu­zie­jui do­va­no­to Gin­ta­rės Skais­tės. Lei­di­ny­je su­gu­lė gra­fų gy­ve­ni­mo aki­mir­kų abie­juo­se dva­ruo­se nuo­trau­kos. Kny­gos vir­še­ly­je esan­tis gra­fų her­bas at­kur­tas iš Pa­pi­lio ka­ta­li­kų baž­ny­čios suo­lo, ku­ris pri­klau­sė fun­da­to­rių gra­fų Šua­zel šei­mai.
Dva­ruo­se – kul­tū­ros ži­di­nys
Iki pat Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro dėl su­si­klos­čiu­sių po­li­ti­nių, eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nės rai­dos ypa­tu­mų dva­rai Lie­tu­vo­je iš­li­ko vie­nais svar­biau­sių kul­tū­ros ži­di­nių. Me­ni­nė kū­ry­ba te­be­bu­vo gy­va mū­sų ša­lies dva­ruo­se, o ypač di­di­kų rū­muo­se. Dva­ras kū­rė ne tik eko­no­mi­nio, bet ir po­li­ti­nio bei kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo inf­rast­ruk­tū­rą, o di­džio­ji in­te­lek­tua­lų bend­ruo­me­nės da­lis ki­lu­si iš dva­rų, iš ba­jo­rų luo­mo. Pas­te­bi­ma, kad il­gą lai­ką ba­jo­riš­ko­ji kul­tū­ra bu­vo ne­pel­ny­tai pri­mirš­ta ir tik da­bar ban­do­ma at­si­gręž­ti į šį kul­tū­ros po­li­ti­kos kū­ri­mo tarps­nį Lie­tu­vo­je.
Nuo Di­džio­sios Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­jos į Ru­si­ją pa­si­trau­ku­siam gra­fui Ogius­tui de Šua­zel-Guf­jė im­pe­ra­to­rius Pa­ve­las I 1800 me­tais pa­do­va­no­jo Pla­te­lių dva­rą, ku­rį Šua­zel šei­ma val­dė be­maž 140 me­tų, iki pat 1940-ųjų. Že­mai­ti­jo­je esan­čia­me dva­re re­zi­da­vo Ogius­to sū­naus Ok­ta­vi­jaus žmo­na, pir­mo­ji Lie­tu­vos mo­te­ris ra­šy­to­ja gar­sio­ji So­fi­ja Ty­zen­hau­zai­tė, ku­rios sū­nų Alek­sand­rą sa­vo var­du pa­krikš­ti­jo Ru­si­jos ca­ras Alek­sand­ras I, o Na­po­leo­nas Bo­na­par­tas taip sa­kė: „Ką aš pa­ju­tau ma­lo­naus ta­me žy­gy­je į Ru­si­ją – tai pa­žin­tis su So­fi­ja.“
Apie 1870-uo­sius Alek­sand­ras Šua­zel-Guf­jė įsi­gi­jo Pa­pi­lio dva­rą, ku­rį gi­mi­nė taip pat val­dė iki 1940 m. Pats gra­fas fo­tog­ra­fa­vo, iš­li­ko ne­ma­žai jo da­ry­tų nuo­trau­kų, ta­čiau, pa­sak lei­di­nio su­da­ry­to­jų, nie­kur nė­ra už­fik­suo­tas jis pa­ts, jo sū­naus Gab­rie­liaus, val­džiu­sio Pa­pi­lio dva­rą, nuo­trau­kų iš­li­ko dau­giau.
Di­džio­sios ver­ty­bės – iš Pla­te­lių
Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ vyr. mu­zie­ji­nin­kė R. Bart­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ver­ty­bių ir gi­mi­nės do­ku­men­tų dau­giau­sia iš­li­ko Pla­te­liuo­se.
„1940 me­tais, pra­si­dė­jus so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai, dva­rai bu­vo na­cio­na­li­zuo­ti. Nors tur­to ne­ma­žai iš­grobs­ty­ta, da­liai dva­rų pa­si­se­kė – jų ver­ty­bės ir do­ku­men­tai per­duo­ti mu­zie­jams. Pla­te­lių dva­ras bu­vo vie­nas to­kių, ku­rio me­no ver­ty­bės ir la­bai gau­sus ar­chy­vas apie (10 tūkst. vnt.) pa­kliu­vo į Že­mai­čių mu­zie­jų „Al­ka“ ir bu­vo iš­gel­bė­ti“, – pri­sta­ty­da­ma įvai­rių lai­ko­tar­pių dva­ro do­ku­men­tus, laiš­kus, nuo­trau­kas kal­bė­jo R. Bart­kie­nė.
Mu­zie­ji­nin­kė sa­kė, jog iš­li­ko daug laiš­kų, die­no­raš­čių, pla­nų, in­ven­to­riaus ap­ra­šų, ta­čiau dau­gu­ma jų ra­šy­ti dau­giau­sia pran­cū­ziš­kai, o mu­zie­jui juos iš­vers­ti su­dė­tin­ga ir bran­gu, nors ma­no­ma, kad ten sly­pi la­bai įdo­mių da­ly­kų.
Įs­pū­din­ga po­rtre­tų ko­lek­ci­ja
Nuo 2020 m. Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ pa­sta­tas re­konst­ruo­ja­mas, dau­ge­lis ver­ty­bių de­po­nuo­ta į ki­tų mies­tų mu­zie­jus.
Dva­rų na­cio­na­li­za­ci­jos me­tu 1940 me­tais į Že­mai­čių mu­zie­jų „Al­ka“ pa­te­ku­sios me­no ver­ty­bės iš Pla­te­lių dva­ro su­da­ro auk­so fon­dą: tai XVI–XIX a. ta­py­ti po­rtre­tai, XVIII–XIX a. gra­fi­ka, skulp­tū­ros, bal­dai, in­dai ir ki­ti ver­tin­gi daik­tai, ku­rių yra be­maž 2 000 vie­ne­tų. De­ja, iš jų tin­ka­mi eks­po­nuo­ti vos 5–6 pro­c., vi­sa ki­ta – res­tau­ruo­ti­ni. Iš Pla­te­lių dva­ro į mu­zie­jų pa­te­ko aš­tuo­ni po­rtre­tai, iš ku­rių net še­ši pri­ski­ria­mi ba­ro­ko lai­ko­tar­piui. Pa­gal ma­to­mą po­rtre­tų kie­kį ma­no­ma, kad gar­si Šua­zel gi­mi­nė tu­rė­jo įspū­din­gą sa­vo gi­mi­nės po­rtre­tų ga­le­ri­ją. Mu­zie­ju­je taip pat yra sau­go­mas ne­tin­ka­mas eks­po­nuo­ti Fran­sua de Šua­zel-Guf­jė po­rtre­tas, ta­py­tas XVI a.
„Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ įgy­ven­din­to pro­jek­to I eta­po me­tu Že­mai­čių mu­zie­ju­je „Al­ka“ bu­vo at­rink­tos eks­po­nuo­ti tin­ka­mos 46 me­no ver­ty­bės, ku­rias su­si­pa­ka­vo, iš­si­ve­žė ir Bir­žų kraš­to mu­zie­ju­je įren­gė nau­jas eks­po­zi­ci­jas, pri­sta­tan­čias gra­fų Šua­zel gi­mi­nės pa­vel­dą iš Pla­te­lių. Iš at­rink­tų 46 vaiz­duo­ja­mo­sios ir tai­ko­mo­sios dai­lės eks­po­na­tų tik trys yra ne iš Pla­te­lių dva­ro, o iš Kre­tin­gos dva­ro – tri­jų Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės vy­rų po­rtre­tai. Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je yra XVII–XIX a. ta­py­ti po­rtre­tai, ne­ma­žą da­lį jų su­da­ro Šua­zel gi­mi­nės at­sto­vų ir val­do­vų po­rtre­tai. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti vė­les­niu lai­ko­tar­piu nu­ta­py­tų dvie­jų vai­kų po­rtre­tus. Čia pui­kuo­ja­si XIX a. pir­mo­je pu­sė­je pran­cū­zų im­pe­ra­to­riaus Na­po­leo­no Bo­na­par­to sū­naus Na­po­leo­no II po­rtre­tas ir XIX a. ant­rą­ja pu­se da­tuo­ja­mo ne­ži­no­mos mer­gai­tės, pa­si­puo­šu­sios mė­ly­na su­kne­le ir lai­kan­čios vy­nuo­gių ke­kę, po­rtre­tas. Eks­po­zi­ci­jas Bir­žuo­se pa­pil­do pei­za­žai, na­tiur­mor­tai, iš­skir­ti­nai gra­žus ir di­din­gai vien sa­vo for­ma­tu (2,22 x 1,82 m) at­ro­dan­tis pa­veiks­las – XVIII–XIX a. fla­man­dų dai­li­nin­ko nu­ta­py­tas pa­veiks­las „Gė­lės“. Il­gą lai­ką pa­veiks­las puo­šė Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ dai­lės sa­lę, o da­bar – Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus sa­lės in­ter­je­rą“, – pa­sa­ko­jo vyr. mu­zie­ji­nin­kė D. Luk­šie­nė.
Apie Pa­pi­lį
E. Lans­ber­gie­nė de­monst­ra­vo Pa­pi­lio dva­ro ir jų gy­ven­to­jų nuo­trau­kas. O nuo­trau­kos į mu­zie­jų at­ke­lia­vo per gra­fų šei­mos au­gin­ti­nę G. Vav­že­kai­tę ir jos šei­mą. Šios mo­ters pro­vai­kai­tė – LR fi­nan­sų mi­nist­rė G. Skais­tė. Jos šei­ma pa­do­va­no­jo mu­zie­jui pro­mo­čiu­tės iš­sau­go­tas nuo­trau­kas iš Pa­pi­lio dva­ro.
Anot E. Lans­ber­gie­nės, iš nuo­trau­kų paaiš­kė­jo la­bai įdo­mių da­ly­kų. Vie­no­je jų ma­ty­ti in­ter­je­ro ir bal­dų frag­men­tų. Da­bar tie bal­dai de­monst­ruo­ja­mi Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­ju­je. Pa­si­ro­do, Pa­pi­lio dva­ro tur­tai iš­ke­lia­vo į „Auš­ros“ mu­zie­jų. Anot pa­va­duo­to­jos, šios pa­ro­dos tę­si­nys ga­lė­tų bū­ti tai, ką Šiau­liai tu­ri su­kau­pę iš Pa­pi­lio dva­ro.
Su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­ty­ti su­kur­ti vaiz­do re­por­ta­žai apie gra­fų de Šua­zel-Guf­jė gi­mi­nę, Pa­pi­lio dva­rą ir iš­sau­go­tas ver­ty­bes bei pri­si­mi­ni­mus.
„Pla­te­liai yra pra­džia, o Pa­pi­lys yra šios is­to­ri­jos pa­bai­ga, iš ku­rio pa­sku­ti­nė gra­fai­tė pa­si­trau­kė į už­sie­nį. Pla­te­lių dva­ro rū­mų nė­ra iš­li­ku­sių, Pa­pi­lio dva­ro rū­mai sto­vi iki šiol“, – baig­da­ma al­bu­mo pri­sta­ty­mą sa­kė E. Lans­ber­gie­nė.
Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.