F. Milevičius – kultūrinio judėjimo entuziastas, Telšių burmistras

Parašė:  2020-07-10

Kaip rašė garsi Lietuvos muziejininkė Laimutė Valatkienė, Feliksas Milevičius – vienas didžiausių XX a. pradžios kultūrinio judėjimo Telšiuose entuziastų. Jo veikla paliko žymius pėdsakus miesto visuomenės kultūros vystymosi istorijoje.
55-osioms F. Milevičiaus mirties metinėms paminėti telšiškių grupė, susidedanti iš kultūros atstovų, šaulių, gaisrininkų, visuomenininkų ir kt., ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti garsaus Telšių burmistro kapą senosiose miesto kapinėse: restauruoti paminklą ir uždengti kapą trimis plokštėmis. „Šiam tikslui reikalinga 2 100 Eur suma, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė vienas iš iniciatyvos autorių Vaclovas Bartkus. – Pusę sumos žada prisidėti F. Milevičiaus giminė, dalį yra pažadėjęs Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Lečkauskas, likusią sumą renkame iš savų lėšų bei kviečiame prie šios iniciatyvos prisijungti ir neabejingus telšiškius.“
Žinomos muziejininkės L. Valatkienės teigimu, F. Milevičius visuomenėje tapo ryškus ne dėl kokio nors atsitiktinumo ar aplinkybių, bet kaip visiškai susiformavusi, turinti šviesių idealų ir entuziazmo, stipri asmenybė. Amžininkus jis stebino savo vidine harmonija, dora, gerumu, mokėjimu suderinti savyje žmogiškas ir dvasines vertybes. Jis – ir tarnautojas, valdininkas, amatininkas, prekybininkas. Bet jame visų viršiausias – šviesaus idealo tikslas – skleisti kultūrą, uždegti ir kitus išmokyti pamilti knygą, dainą, meną. F. Milevičiui reikėjo, kad jo gimtojo miesto visuomenė būtų kultūringa ir šviesi. Kultūrinio judėjimo atgaivinimas ir būtų ta priemonė, manė jis, galinti pabudinti carizmo, o vėliau ir karo metų vokiečių okupacijos prislėgtą, apsnūdusį miestą.
„Kaip visuomenės veikėjas ir organizatorius F. Milevičius pasireiškė gana anksti, jau 1907 m. Būti tokiam jam padėjo proto gilumas, kilnumas, tolerancija, subtilus humoro jausmas, šviesus optimizmas, mokėjimas bendrauti ir supratimas tiek didelio, tiek mažo žmogaus. Toks jis buvo per visą savo gyvenimą, – dėstė L. Valatkienė. – Jo turiningas gyvenimas ir visuomeninė veikla yra giliai įprasminti, ir tai neturėtų būti pamiršta rašant mūsų miesto istoriją. Šis žmogus savo darbais, veikla ir asmeniniu pavyzdžiu užsitarnavo ne tik didelę daugumos pagarbą ir pasitikėjimą, bet ir visuotinį pripažinimą. Todėl F. Milevičiaus vardas neturi likti užmirštas, kaip iš esmės šiandien ir yra.“
F. Milevičius gimė Telšiuose 1883 m. gegužės 23 d. Tėvai buvo neturtingi amatininkai – stalius ir siuvėja. Šeima anksti neteko tėvo, todėl Feliksui teko mokytis ne mokyklos suole, bet amatininko dirbtuvėje. Kad būtų visada su knygomis, kurias labai mylėjo, jis pasirinko knygrišio amatą. Tačiau tam išmokti neturėjo lėšų. Abu su motina pėsčiomis nuėjo į Plungę prašyti paramos pas pagarsėjusį Žemaitijoje labdaringais darbais kunigaikštį Mykolą Oginskį. Šis, pasikalbėjęs su šešiolikmečiu Feliksu, sutiko apmokėti knygrišystės meistrui už mokslą. Ir taip, kunigaikščio paremtas, po metų tapo knygrišiu. Tai buvo 1900-aisiais.
Tapęs knygrišiu, pirmąjį savo darbą, į odos aptaisus įrištą maldaknygę, kaip didelio dėkingumo ženklą, nunešė ir padovanojo savo geradariui kunigaikščiui Oginskiui.
F. Milevičius išsimokėtinai nusipirko nedidelį medinį namelį Didžiojoje gatvėje (šiandien Respublikos g.) ir čia įsteigė privatų knygyną. Į jį žmonės užsukdavo ne tik knygų ar laikraščių, rašymo reikmenų nusipirkti, bet ir pasikalbėti, pasiguosti. Nepaisant karų ir santvarkų pasikeitimo, knygynas šioje vietoje veikia iki šiol: sovietmečiu nugriovus senuosius namus ir pastačius penkiaaukštį gyvenamą pastatą pirmame aukšte įsikūrė valstybinis, nepriklausomybės laikais – privatus, dabar – vienintelis knygynas Telšiuose.
Savo lėšomis ir knygomis F. Milevičius rėmė vienuolių seselių išlaikomą vaikų darželį, dovanodavo savo knygyno knygų ir raštinės reikmenų neišgalintiems už pirkinius susimokėti, du kartus per savaitę nešdavo spaudos, knygų net į Telšių kalėjimą. Jo vizija buvo išsilavinusi ir kultūringa Telšių visuomenė.
1907 m. kartu su kitais surengė pirmąjį lietuviškų spektaklių vakarą. Buvo suvaidintos dvi komedijos: Mykolo Palionio „Žilė galvon, velnias uodegon“ ir Dviejų Moterų „Velnias spąstuose“.
Aktyviai dalyvavo scenos mėgėjų rengiamuose vakaruose: režisavo, vaidino, griežė, dainavo. Svajojo Telšiuose įkurti profesionalų, nuolat veikiantį teatrą. 1921 m. organizavo komitetą (garbės pirmininku tapo Vydūnas), rinko pinigus teatro pastato statybai. F. Milevičiaus svajonę Telšiuose turėti teatrą pavyko įgyvendinti bendromis P. Genio, P. Gintalo ir Butkų Juzės pastangomis tik Antrojo pasaulinio karo metais.
1910 m. įkūrė „skrajojantį knygynėlį“, kuris vėliau išaugo į „Kanklių“ draugijos biblioteką su 2 000 knygų. „Kanklių“ draugija, kuriai nuostatus sukūrė F. Milevičius, porą metų veikė nelegaliai ir tik 1918 m. buvo legalizuota. Per savo veiklos laikotarpį 1916–1935 m. draugija surengė apie 400 spektaklių visoje Žemaitijoje.
1925 m. F. Milevičiaus gyvenime įvyksta posūkis. Jis su dideliu visuomenės pritarimu išrenkamas Telšių miesto burmistru ir į tas pareigas perrenkamas dar dvi kitas kadencijas. Dar vieną kadenciją išbuvo burmistro padėjėju. Jo vadovavimo metu Telšiuose atidaryta Amatų mokykla, pastatyta geležinkelio stotis, Telšių elektrinė prie Masčio, vasarnamis prie Germanto ežero.
Vokiečių okupacijos metais naktį per užšalusį Masčio ežerą F. Milevičius iš Telšių geto išvedė gydytojų Blatų ir Kaplanų šeimas, globojo jas po karo. Paskutinėmis karo dienomis, artėjant sovietų kariuomenei, kartu su kitais telšiškiais gynė šalia Katedros stovinčią spaustuvę nuo vokiečių, bandžiusių ją susprogdinti. Spaustuvę išsaugojo, bet pats nebespėjo pasitraukti iš Telšių.
Gyvenimo pabaigoje F. Milevičius labai skurdo, bandė išgyventi iš knygrišystės atsitiktinio uždarbio. Sovietų valdžia buvusio Telšių miesto burmistro, visuomenininko, kultūros puoselėtojo nuopelnus įvertino 15 rublių per mėnesį pašalpa.
Mirė F. Milevičius 1965 m. Telšiuose. Palaidotas Telšių kapinėse.
Paremti iniciatyvą galite: Lietuvos šaulių sąjungos paramos sąskaitos Nr. LT23 7300 0101 4629 4557. Mokėjimo paskirtyje nurodyti paramos tikslą – parama Felikso Milevičiaus paminklo restauracijai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar norėtumėte, kad ugdymas nuo rugsėjo 1-osios vyktų nuotoliniu būdu?

Loading ... Loading ...
Archyvas
http://argus.lt/lt/autonominiai-dumu-detektoriai
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt