Priespaudos gniaužtai kaskart vis stipriau
Veržia mūs trokštamą laisvę.
Mokslas, menas, kalba vis labiau
Tampa podukros vietoj, beteisiai.
Nejau nutautėsim, nejau išnyksim?!
Apie tai net mąstyt kartais vengiu.
Tik įkyrios mintys neduoda ramybės –
Tauta juk į pražūtį žengia.
Nevalia nusimint! Švietėjai, kūrėjai,
Nosį aukštyn, nepraraskim vilties!
Ugdyti privalom dvasingą kultūrą –
Taip neleisim prarasti gimtosios šalies.
Gera prasmę kalbos vėl pajaust širdyje.
Vos ne pusamžį tai išsvajota, išlaukta.
Tik būtina buitį pakreipt į šviesiąsias galias,
Į tas, kurios stiprina, aukština tautą.
Dirbt iš širdies reikia viską,
Gerą nuotaiką skleisti aplinkui.
Jei svyruosi kely – suklupsi,
Vargiai pasieksi norimą tikslą.
Sąžinė, išmintis, teisingumas –
Tai aukščiausi žmogaus reiškiniai.
Diegti visur visada dvasingumą
Turi būt pasiruošę kūrybos tarnai.
Ugdyt savyje žmoniškumą, savigarbą –
Tai žmogaus humanisto subrandinta idėja…
O sostinė mūs Žemaitijos – Telšiai –
Didžiuojas Vydūno sodinta kaštonų alėja.
Zosė GUMULIAUSKIENĖ
Loading ...
