Žemaitijos sostinėje – naujų meninių ženklų vizijos

Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdyje profesorius Algirdas Žebrauskas politikams pristatė naujų meninių ženklų, kurie artimiausiu metu turėtų atsirasti Žemaitijos sostinėje, vizijas. Žinomas architektas pateikė keletą idėjų, kurias taip pat svarstė ir joms pritarė Savivaldybės Kultūros ir meno taryba. Jei finansinės rajono biudžeto galimybės leis – per keletą metų Didžiojoje žemaičių sienoje būtų atidengta šeštoji meninė plokštė „Žemaičių žemėlapis“, ant Turgaus a. 12 namo atidengta lenta Eugenijos ir Jono Pleškių atminimui įamžinti, šalia Žemaitės gimnazijos pastatyta skulptūra poetui Vytautui Mačerniui, o amfiteatro prieigose – paminklas, skirtas Durbės mūšiui.
Antanas NEKRAŠIUS
Skulptūra poetui V. Mačerniui
„Kultūros ir meno taryboje A. Žebrauskas pristatė skulptūros poetui Vytautui Mačerniui atminti statybos idėją, – Kolegijos posėdyje kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė. – Padarėme nedidelį skulptorių, menininkų susitikimą prie Žemaitės gimnazijos. Aptarėme keletą galimybių apie tai, kaip ši idėja turėtų vystytis toliau.“ Pasak G. Baltrūnės, šiuo metu Savivaldybė rengia gimnazijos (šalia Šviesos g. sankirtos) teritorijos detalųjį planą, kuriame galima numatyti nedidelę infrastruktūrą. „Šalia skulptūros būtų galima rengti poezijos, muzikinius vakarus, įvairius pasisėdėjimus ir pan., – teigė architektė. – Tai nebūtų amfiteatro stiliaus infrastruktūra, bet labiau orientuota į žalią erdvę, kurioje žmonės tiesiog galėtų pasėdėti. Juolab kad iš ten atsiveria gražus miesto, ežero vaizdas.“
„V. Mačernis žinomas kaip vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos poetų. Tai – viena iš žvaigždžių mūsų šalies poezijos pasaulyje, – Savivaldybės tarybos Kolegijos posėdžio metu kalbėjo profesorius A. Žebrauskas. – Kodėl Žemaitės gimnazijos teritorijoje? Jis mokėsi joje. Šiandien tai įamžinta vienoje iš gimnazijos klasių. Tačiau, mano nuomone, vien ženklo klasėje, pagal tai, kokią reikšmę jis paliko Lietuvos literatūros ir kultūros kontekste, tokiam poetui yra mažoka.“ Skulptūra, architekto teigimu, būtų pastatyta Žemaitės gimnazijos teritorijoje, kurioje kažkada vaikai buvo mokomi auginti daržoves.
„Mano žiniomis, šiuo metu Savivaldybė yra skyrusi 15 tūkst. Lt skulptūros vietos architektūrinių pasiūlymų ieškojimui, – teigė profesorius. – Parinkus vietą – turėtų būti apsispręsta ir dėl skulptūros vizijos. Jai, aišku, turės pritarti Telšių rajono savivaldybės taryba.“ Tačiau vienos skulptūros pievoje niekas nestato. Todėl, anot A. Žebrausko, aplink ją turės atsirasti ir atitinkama architektūrinė aplinka. Architektas pabrėžė, jog naujasis statinys būtinai turės sietis su Žemaitės gimnazijos poreikiais.
„Buvo siūloma skulptūrą statyti ir Masčio ežero pakrantėje, – prisiminė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, – bet specialistai, bendruomenės atstovai, mūsų vietiniai poetai tarė lemiamą žodį: geriausia vieta V. Mačernio skulptūrai – prie Žemaitės gimnazijos. Mes į jų nuomonę atsižvelgėme.“
Jubiliejinei stovyklai skirtas leidinys
Kitas Kolegijoje svarstytas klausimas – kūrybinės medalininkų parodos pristatymas jubiliejinei ekspozicijai. „Šiemet Telšiuose organizuojama jubiliejinė – 30-oji – kūrybinė Lietuvos medalininkų stovykla, – susirinkusius politikus informavo A. Žebrauskas. – Tokių renginių Lietuvoje nedaug. Tai – unikalus ir, ko gero, po „Dainų dainelės“ vienintelis Lietuvoje toks tęstinis renginys.“ Profesorius ragino Kolegijos narius pagalvoti, ar nereikėtų išleisti jubiliejinei Lietuvos medalininkų stovyklai skirto leidinio, kuris galėtų šį kultūrinį vyksmą pristatyti plačiai visuomenei: „Surinkta labai graži kolekcija, stovyklose dalyvauja 11 šalių, be Lietuvos, atstovai. Leidiniu, kuris apibendrintų visų 30-ties kūrybinių stovyklų darbą, sukauptą patirtį, Savivaldybė galėtų puikiai save reprezentuoti. Todėl šią idėją apsvarsčius Kultūros ir meno taryboje, atsirado mintis siūlyti kitų metų rajono biudžete nusimatyti lėšų tokiam leidiniui išleisti.“
Įamžinti E. ir J. Pleškių atminimą
„Kultūros ir meno taryboje taip pat diskutavome ir apie meninės atminimo lentos pakabinimą ant namo, kuriame gyveno Eugenija ir Jonas Pleškiai, – Kolegijos posėdyje dar vieną idėją pristatė A. Žebrauskas. – Remiantis J. Pleškio istorija, Holivude pastatytas meninis filmas „Raudonojo spalio medžioklė“. Tai – vienintelis Holivudo filmas apie lietuvį ir dar kilusį iš Telšių!“
Jonas Pleškys (gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone, užaugo, gyveno ir mokėsi Telšiuose) – karo jūrininkas, buvęs TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitonas. Telšiuose užaugęs J. Pleškys pasaulyje pagarsėjo po to, kai 1961 m. nuvedė savo laivą ne į Taliną, kaip buvo įsakyta, o į Gotlando salą (Švedija). TSRS Baltijos laivyno karo tribunolas už akių dėl išdavystės nuteisė jį sušaudyti. CŽV pervežė jį Gvatemalą, Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyveno 9 metus, po to persikėlė į JAV. J. Pleškys buvo žinomos tarybinių laikų aktorės Eugenijos Pleškytės brolis.
Anot A. Žebrausko, šiandien tiksliai žinoma, kuriame name gyveno Eugenija ir Jonas Pleškiai – tai Turgaus a. 12 namas. „Nereikia kažko labai ypatingo, – tvirtino profesorius, – paprasčiausiai siūloma pakabinti meninį ženklą ant namo. Iš tikrųjų tokios istorinės asmenybės Telšiuose turėtų būti įamžintos. Juolab kad tai ne Telšių ar Lietuvos, bet tarptautinio masto žmonės.“ Jeigu planuodami kitų metų rajono biudžetą politikai numatytų lėšų šiems garsiems telšiškiams įamžinti – atminimo lentą būtų galima atidengti 2016 m. Telšiams tapus Lietuvos kultūros sostine. Pasak A. Žebrausko, paprastai tokios meninės lentos (su figūrine dalimi, t. y. portretas ir pan.) padarymas kainuoja apie 30 tūkst. Lt.
Šeštojoje Žemaičių sienos plokštėje – Žemaitijos žemėlapis
Kolegijai pristatytas klausimas ir dėl Didžiosios žemaičių sienos šeštosios meninės plokštės „Žemaičių žemėlapis“ sukūrimo. A. Žebrauskas sakė, kad tai yra bandymas tęsti sienos Respublikos g. puošimą meno kūriniais, įprasminančiais Žemaitijos istoriją, tradicijas. „Penkios plokštės jau atidengtos – liko dar keturios, – kalbėjo profesorius. – Pagal visą sumanymą dabar atėjo eilė „Žemaičių žemėlapiui“. Šioje plokštėje būtų pavaizduota didžioji Žemaitija – kokia ji iš tikrųjų buvo, pateikta istorinė informacija, įvardintos sutartys, kuriomis patvirtintos sienos, ir pan.“ Kadangi tai yra plastiko kūrinys – jo sukūrimas preliminariai gali kainuoti 50–60 tūkst. Lt. Politikų prašoma numatyti lėšas kitų metų rajono biudžete.