Vasario 15 dieną Žemaitės gimnazijos bendruomenė minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Renginio metu tradiciškai inauguruota dvidešimt pirmoji mokinių prezidentė – 2d klasės gimnazistė Eglė Adomaitytė. Ta proga – pokalbis su ja.
Aurelija SERVIENĖ
– Siekti tikslo – tapti gimnazijos prezidente – užsibrėžėte pati ar kas paragino?
– Iš esmės pati idėja nauja nebuvo. Jau nuo pirmos klasės draugai ir artimieji vis užsimindavo apie kandidatavimą kitąmet. Tačiau tą mintį vis palikdavau, nes viskas atrodė dar toli, taip pat nesijaučiau pakankamai užtikrinta tokiam darbui. Per pusantrų metų naujoje mokykloje įvyko labai daug dalykų, kurie išmokė mane labiau pasitikėti savimi ir nebijoti. Todėl po Naujųjų metų priėmiau iššūkį ir pasiryžau, nes jaučiau, jog galiu.
– Pristatyk savo, kaip gimnazijos prezidentės, komandą?
– Galutinės komandos, su kuria dirbsiu, dar neturiu. Tačiau ruošdamasi rinkimams, subūriau grupę žmonių, kurie man padėjo. Kadangi mūsų mokykla maža, mokinius pastebėti nėra sunku. Tad pakviečiau prisijungti prie savo komandos tuos, kurie atrodė tinkamiausi. Man visų svarbiausia yra tai, kad mokinys turėtų idėjų ir noro veikti.
– Ar planuojate pokyčių gimnazijoje? Ar tęsite senas tradicijas?
– Tikiu, jog kiekvienas prezidentas gimnazijai duoda kažką naujo, todėl, manau, būsiu ne išimtis. Su savo komanda tarsiuosi, ko reikia mokiniams, ko galime atsisakyti, kad mokykla būtų tikrai šiuolaikiška ir smagi erdvė ne tik mokymuisi. Galutinės komandos dar neturiu, todėl pirmas ir pats svarbiausias darbas dabar yra suformuoti komandą, kuri degtų noru ir ryžtu dirbti mūsų mokyklos labui.
– Ar prisimenate savo pirmuosius metus Žemaitės gimnazijoje? Kuo džiaugiesi dabar?
– Kadangi esu antrokė, pirmuosius metus atsimenu puikiai. Ankstesnėje mokykloje, Telšių „Kranto“ progimnazijoje, mokytis sekėsi labai gerai, todėl perėjus čia, mokslas taip pat manęs neišgąsdino. Nors teko pasėdėti prie knygų daugiau laiko, stengdavausi nepraleisti nei vieno renginio ir įsitraukti į kuo daugiau veiklų. Įspūdis, žinoma, buvo geras, toks pat išliko ir iki dabar.
Nėra vieno konkretaus dalyko, kuriuo žaviuosi Žemaitės gimnazijoje, kadangi tiek aplinka, tiek bendruomenė man yra labai artima. Tačiau pastebėjau, jog mūsų gimnazijoje mokosi labai įvairių moksleivių, bet vis tiek beveik kiekvienas čia randa sau bendramintį ir vietą, kurioje save gali realizuoti. Tai tikriausiai ir yra šauniausias dalykas.
– Papasakokite apie save: kaip sekasi mokslai, kurie dalykai mėgstamiausi? Kokia Jūsų popamokinė veikla?
– Jau beveik dešimt metų lankau Telšių folkloro ansamblį „Čiučiuruks“. Šiemet prisijungiau prie Žemaitės gimnazijos debatų būrelio, o kai lieka laiko, nueinu į sporto salę. Mokslas sekasi tikrai gerai. Ir nors namų darbams ne visada skiriu tiek daug laiko, kiek kiti mano draugai ar bendraklasiai, jis man yra labai svarbus. Mano mėgstamiausios pamokos – istorija, matematika ir literatūra. Kaip asmenybė, esu labai veikli, komunikabili, drąsi. Mėgstu sakyti tai, ką galvoju, nors kartais tai ne visada išeina į naudą. Labai patinka bendrauti, keliauti, pažinti žmones, svetimas kultūras.
– Su kuo konkuravote dėl prezidentės posto? Ką galite pasakyti apie savo varžovę, ar kova buvo sunki?
– Konkuravau su už save vyresne varžove Iveta Galminaite iš 3b klasės. Kova nebuvo lengva, kadangi abi esame labai skirtingos asmenybės ir pačią mokyklos prezidento idėją suvokėme skirtingai. Daug mūsų mokyklos mokinių yra pasyvūs, tačiau visada linkę teisti tuos, kurie bandydami klysta. Todėl labai vertinu ir gerbiu Ivetą už tai, kad rinkosi ne kritikavimo, o veiklos kelią. Pasiruošti laiko skyriau gan daug: tiek prisistatymui, tiek debatams, tiek savo idėjoms formuluoti. Nelaikau savęs už Ivetą geresne, kadangi esame skirtingos ir nelyginamos asmenybės. Tačiau laimėti tikriausiai padėjo mano idėjos, kurios pasirodė bendruomenei svarbesnės.
– Kaip vyko balsavimas, kiek balsų surinkote? Kiek iš viso mokinių balsavo?
– Balsavimas vyko vasario 12 dieną. Balsavo mokytojai ir mokiniai, kurie turėjo pateikti asmens dokumentą ir balsavimo biuletenį, kurį buvo gavę anksčiau. Balsavo daugiau nei 50 proc. mokytojų ir mokinių. Už varžovę surinkau šimtu balsų daugiau.
– Gal jau apsisprendei ar bent svajoji apie savo ateitį, kur planuoji studijuoti?
– Jau maždaug dvejus metus svajoju studijuoti teisę, norėčiau tapti advokate. Mėgstu istoriją, matematiką, taip pat neieškau žodžio kišenėje, todėl manau, jog šiai profesijai būčiau tinkama. Nežinau, kaip mano mintys pasisuks laikui bėgant – dar liko daugiau nei dveji metai gimnazijoje.
– Tavo manymu, ar Telšiuose pakanka užimtumo jaunimui?
– Telšiai – nedidelis miestas. Būrelių ir užsiėmimų, mano nuomone, yra pakankamai, o veiklos taip pat. Tačiau jaunimas dažniausiai pasyvus, viskas jiems atrodo nuobodu. Manau, jog dalyvaujant, kuriant, daugybė veiklų pasirodo įdomios, įtraukiančios ir net naudingos savo asmenybei formuoti.
Loading ...
