
Algirdas JUREVIČIUS, Telšių vyskupas
Kasmet liepos pradžioje Žemaičių Kalvarijos miestelis atgyja, nes prasideda Didžioji Kalvarija. Šiemet atlaidai turi ypatingą žavesį, nes Šventovė yra įtraukta į pasaulinę 2025-ųjų Jubiliejaus metų programą. Atvykę piligrimai galės į specialų piligrimo pasą gauti antspaudą su bazilikos ženklais, o neturintys piligrimo paso galės jį įsigyti ir aplankyti kitas Jubiliejaus metų bažnyčias Lietuvoje bei užsienyje.
Žemaičių Kalvarijos atlaidų tradicija, pradėta XVII amžiaus viduryje dominikonų vienuolių, išsivystė į stiprią dvasinę malonių versmę, kurios nesugebėjo sustabdyti nei carinė, nei sovietinė okupacija. Pamaldumo tradiciją sustiprino nuo seno malonėmis garsus Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, vadintas Žemaitijos paguoda ir gyvastimi. 2006 m. paveikslas buvo iškilmingai karūnuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulas. Ši apeiga reiškia oficialų Bažnyčios pripažinimą, kad maldininkai čia patiria malonių per Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus užtarimą.
Maldingai lankant Kalvarijos koplytėles, vystėsi ir kalnų giedojimo tradicija, kuri 2020 m. buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šių giesmių giedojimas yra svarbus žemaičių savitą tapatybę formuojantis veiksnys, kuris po truputį atrandamas ir plačiojoje Lietuvoje. Vis dažniau kalnų giesmininkai sulaukia kvietimų atvykti ir giedoti kalnus toje Lietuvos dalyje, kurioje jie beveik nežinomi. Didžiulį kalnų giedojimo populiarinimo darbą atlieka „Marijos radijas“, gavėnios metu transliuojantis šį pamaldumą kiekvieną penktadienį radijo bangomis.
Šiemet Didieji atlaidai Žemaičių Kalvarijoje prasidėjo liepos 1-osios išvakarėse ir tęsis iki liepos 12 dienos. Kiekvieną dieną piligrimus aplankys ir į juos prabils įvairūs dvasininkai: vyskupai, kunigai ir diakonai iš Lietuvos bei iš užsienio. Savo dalyvavimą atlaiduose patvirtino popiežiaus atstovas Lietuvoje – nuncijus arkivyskupas dr. Georgas Gänsweinas, Liepojos vyskupas Viktors Stulpins (Latvija) ir kiti garbingi dvasininkai.
Kiekviena atlaidų diena yra skirta vis kitoms piligrimų grupėms, kurios melsis savomis intencijomis: už medikus ir ligonius, šeimas, jaunimą, ugdytojus, už taiką žmogaus širdyje ir pasaulyje, už maldos grupes ir katalikiškas organizacijas, už socialinius darbuotojus, bendruomenes ir kt. Atlaiduose yra skiriamos dienos ir statutiniams pareigūnams bei visuomenės saugumu besirūpinančioms organizacijoms – policijai, kariuomenei, Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Sienos apsaugos tarnybai, teisėtvarkos darbuotojams. Atlaidų centre – liepos 6 d., kai melsimės už Lietuvos valstybę ir jos žmones.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai yra puiki proga ištrūkti iš pilkos kasdienybės ir pamaitinti Dievo išalkusią dvasią, sutikti daug besimeldžiančių žmonių, pasisemti tvirtybės ir toliau viltingai keliauti savo įsipareigojimų bei darbų keliais. Jubiliejaus metais Bažnyčia kviečia tikinčiuosius tapti Vilties piligrimais, o tai reiškia ne tik patiems gyventi viltimi, bet ir ją nešti kitiems. Atvykite į Žemaičių Kalvariją pasisemti vilties!