Telšių švietimo centras parengė ir įgyvendino ilgalaikę profesinių kompetencijų tobulinimo programą „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“ (40 val.). Jos tikslas – padėti pedagogams pasirengti žemaičių kalbos ir istorijos bei kultūros programos kaip pasirenkamojo dalyko integravimui į ugdomąjį procesą ir neformalųjį švietimą.
Aurelija SERVIENĖ
Programa „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“ buvo parengta remiantis Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl 2022-ųjų minėjimo Žemaičių kalbos metais.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Žemaičių kalbos metų minėjimo programa, kurios tikslas – vartoti žemaičių kalbą atitinkamai lietuvių kalbai savivaldybės mokyklose, darželiuose, viešojoje erdvėje, skatinti šeimas žemaičių kalbą vartoti namuose, kalbėti su vaikais šiuolaikinėmis patraukliomis priemonėmis, skatinti vaikus mokytis ir kalbėti žemaičių kalba.
Viena iš minėtos programos priemonių – parengti ilgalaikę pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimo programą „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“.
Jos tikslas – padėti pedagogams pasirengti žemaičių kalbos ir istorijos bei kultūros programos kaip pasirenkamojo dalyko integravimui į ugdymo procesą ir neformalųjį švietimą plečiant jų bendrąsias ir profesines kompetencijas Žemaitijos krašto istorijos, kultūros ir kalbos pažinimo kontekste.
Programoje „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“, kuri buvo vykdoma birželio–lapkričio mėn., dalyvavo 25 Telšių rajono pedagogai. Programą įgyvendinti padėjo šaunūs lektoriai charizmatiški žemaičiai: prof. Vacys Vaivada ir mgr. Janina Bucevičė išsamiai pristatė žemaičių istoriją, prof. Algirdas Žebrauskas supažindino su žemaičių kultūros slėpiniais, prof. Juozas Pabrėža dalyvius vedžiojo painiais žemaičių kalbos labirintais, mgr. Irena Daubarienė „dirigavo“ žemaitiškoms pratyboms.
Programos metu pedagogai pagilino Žemaitijos istorijos žinias, sužinojo apie Žemaičių krašto etninės architektūros ypatybes, simbolius, susipažino su žemaičių kalbos ištakomis, jos unikalumu bei aptarė jos šiandieninę padėtį ir pan. Praktiniuose užsiėmuose dalyviai skaitė ir analizavo žemaičių kalba rašiusių XIX–XX a. bei šių dienų žemaitiškai rašančių autorių kūrinius, lavino rašymo žemaičių kalba įgūdžius.
Pradėjus įgyvendinti šią programą, įgytos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suteiks pedagogams galimybę organizuoti turiningas ir paveikias žemaičių istorijos, kalbos ir kultūros pamokas bei neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, kurių metu bus puoselėjama moksleivių žemaitiška tapatybė bei ugdoma pagarba Žemaitijos krašto istorijai, kalbai ir kultūrai.
Anot vienos iš programos lektorių Irenos Daubarienės, kuri aktyviai bendradarbiavo kuriant programą, buvo daug diskutuota, kaip pastiprinti mokytoją, kad jis sutiktų dalyvauti šioje programoje, kaip padėti pedagogams jai pasirengti. Svarstyta, kuris formatas dirbant su mokiniais geresnis: neformalusis ugdymas ar pasirenkamasis dalykas. „Čia negali būti prievartos, vaikai turi rinktis savo noru“, – teigė I. Daubarienė.
Baigiamajame renginyje pedagogams gerų žodžių negailėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė: „Sveikinu nuveikus tiek darbų. Kažkieno pabaiga yra kažko pradžia. Tikimės, kad kitais metais pritaikysite viską mokyklose.“ O kad būtų lengviau, vedėja patikino, jog kiekvieną rajono mokyklą dar šiais metais pasieks J. Pabrėžos knyga „Žemaičių kalba ir rašyba“.
Prie sveikinimų prisidėjo Telšių švietimo centro direktorius Simonas Baliutavičius.
Remiantis programos metu įgytomis žiniomis, baigiamojo užsiėmimo metu su mgr. Irenos Daubarienės pagalba buvo sukurtas pamatas žemaičių kalbos plėtojimui-mokomosios programos pavyzdys ugdymo įstaigoms bei aptarti realūs žingsniai, žemaičių kalbos ir kultūros puoselėjimui ateityje!
Loading ...
