Žarėnų seniūnė S. Martinkutė: „Visi mėgsta vertinti rezultatą, o kaip tai pasiekiama – nelabai įdomu“

Kurį laiką be vadovo buvusiai Žarėnų seniūnijai balandžio viduryje pradėjo vadovauti trisdešimtmetė Silvija Martinkutė. Seniūnei keliami reikalavimai ir gyventojų lūkesčiai – nemaži, tačiau ant jos pečių gulusios atsakomybės jauniausia Telšių rajono savivaldybės seniūnė nesikrato. Nauja vadovė įsitikinusi, kad einant laikui tikslingai dirbant bus pasiekti visi norimi rezultatai, įgyvendinti kuriami planai.
Monika GIRDVAINĖ
Grįžo į gimtą kraštą
Plungės rajone, Plateliuose, gimusi S. Martinkutė, būdama penktokė, su mama grįžo gyventi į jos gimtinę – Žarėnų seniūnijos Kegų kaimą.
Mergina baigė tuometinę Žarėnų vidurinę mokyklą. 2011 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje įgijo veterinarijos specialybę. Po trejų metų tame pačiame universitete įgijo magistro laipsnį veterinarinės maisto saugos srityje.
Baigusi studijas S. Martinkutė dirbo vyriausiąja specialiste Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, vėliau – pieno perdirbimo įmonės žaliavos kokybės skyriuje technologe.
„Pradėjusi dirbti seniūne praktiškai grįžau ten, iš kur išėjau. Tai nebuvo iš anksto kruopščiai planuota, tiesiog taip susidėliojo aplinkybės, kad vėl esu čia, Žarėnuose, su savais žmonėmis.
Pripažįstu, kad šis darbas, lyginant su anksčiau dirbtais ir įgyta profesija, kitokesnis, ne tikslingos profesinės krypties. Tačiau man seniūnės darbas labiau yra susijęs su asmeninėmis ir charakterio savybėmis“, – kalbėjo seniūnijos vadovė.
S. Martinkutė jokios išankstinės nuomonės dėl seniūnės darbo neturėjo, vilčių nekūrė, todėl ir nusivilti neteko.
„Kai kažko labai tikiesi, tai tenka nusivilti. O kai per daug nieko nesitiki – ne nusivili, o priešingai – atrandi. Atradau žmonių nuoširdumą, darbštumą, pamačiau, kokia svarbi seniūnijos žmonių gerovė čia esantiems darbuotojams“, – teigė dabar Telšiuose gyvenanti pašnekovė.
Šiuo metu Žarėnų seniūnijos administracijoje dirba penki darbuotojai, o ūkinius darbus atlieka šeši.
Problemos dėl šiukšlių
Seniūnė, paklausta apie kylančius sunkumus ir gyventojams nerimą keliančias problemas, sakė, kad tikslingiausia apie tai būtų kalbėti apsukus metų ciklą.
„Daugelis žmonių seniūnijoje gyvena ūkiškai, todėl daug kas čia yra susieta su gamta, jos virsmu. Pavasarį būna vienos problemos, kai, pavyzdžiui, dėl įšalo keliai tampa neišvažiuojami, o vasarą užklupus sausrai – kitos. Seniūno darbas apima daug veiklos sričių, iššūkiai sutinkami bėgant laikui, todėl situaciją galima komentuoti tada, kai jau spėji su jais susidurti“, – tvirtino tris mėnesius seniūnijos vadove dirbanti moteris.
Jos nuomone, šiomis dienomis didžiausia žarėniškių bėda – nesugebėjimas tvarkytis su šiukšlėmis prie bendrojo naudojimo konteinerių, statomų žmonėms, nuo kelio nutolusiems didesniu atstumu, nei gali atvažiuoti šiukšles surenkanti mašina.
Žarėnuose esančioje bendrojo naudojimo konteinerių aikštelėje, anot pašnekovės, didžiulė netvarka: žmonės neskirsto atliekų, prideda jų per daug, meta ant žemės.
„Nors ir raginame rūšiuoti, neperkrauti konteinerių, gyventojams vis tiek trūksta sąmoningumo. Jeigu galėtume priimti sprendimus ir kažką padaryti be gyventojų sutikimo – panaikintume tą aikštelę, ir būtų tvarka. Bet dabar yra norinčiųjų ja naudotis ir negalime taip savavališkai pasielgti, nors ir kyla didelių problemų“, – nuogąstavo seniūnė.
Trūksta finansavimo
Žarėnų seniūnija, tenka pripažinti, rajone niekada nebuvo lyderiaujanti. Kalbėdama apie trūkumus siekiant geresnių rezultatų, S. Martinkutė pastebėjo, kad būtinas didesnis finansavimas.
Seniūnijai labiausiai trūksta lėšų sutvarkyti Paplienijos piliakalnį, nuniokotą praėjusių metų vasaros audros.
„Paplienijos piliakalnis – saugomas kultūros paveldo objektas, tad jį sutvarkyti turime remdamiesi atitinkamomis rekomendacijomis ir nurodymais. Darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant Minijos upės vagos, išsaugant piliakalnio reljefą, tad jokia technika ten negali važiuoti, viskas turi būti nešama ir daroma rankomis.
Taigi piliakalnio kraštovaizdžiui sutvarkyti reikalingos didžiulės lėšos, patys tokių pinigų neturime, o rėmimą iš kitur sunkiai randame. Tačiau ties šiuo klausimu yra dirbama, tad tikiuosi, kad problema ateinančiais metais išsispręs“, – apie svarbiausią ateities darbą kalbėjo seniūnė.
Turi kuo pasidžiaugti
Žarėnų seniūnija tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių Telšių rajone – mažiausia. Seniūnijoje registruota vos 950 gyventojų, kurių dalis čia net negyvena.
Tačiau S. Martinkutė pasidžiaugė, kad kaimai nėra merdintys, turima kuo pasidžiaugti.
„Yra ir čia gyventi atvykstančių naujų žmonių, jaunų šeimų, įsikuriančių ir tvarkančių senas sodybas. Čia ir atvyksta žmonės, ne tik išvyksta“, – teigia seniūnė.
Kaip pavyzdį ji pateikė iš užsienio grįžusius, bitininkystės ūkį Žarėnuose įkūrusius akmeniškius.
S. Martinkutė taip pat didžiuojasi, kad seniūnijoje yra daug stiprių ūkininkų, besikuriančių ūkių. Pašnekovė džiaugiasi ir Žarėnų seniūnijoje veikiančiomis įmonėmis, kurios ne tik steigia darbo vietas, bet ir reprezentuoja mūsų kraštą.
Vadovė priminė, kad Žarėnuose veikia atnaujinta viešoji pirtis, kuriama kas antrą savaitgalį, sulaukianti lankytojų iš aplinkinių vietovių ir Telšių.
Stengiamasi gražinti miestelio aplinką, organizuoti renginius.
„Kol kas dar neilgai dirbu – po kelerių metų apie viską turbūt šnekėtume kiek kitaip. Turime įvairių planų, sumanymų, bet ne viską įmanoma padaryti tuoj pat.
Visi mėgsta vertinti rezultatą, o kaip tai pasiekiama – nelabai įdomu“, – apie seniūno darbo specifiką sakė S. Martinkutė.