Praėjusią savaitę Telšiuose lankėsi mokslininkės iš Latvijos, tiriančios Masčio, Lūksto ir Germanto ežerų užterštumą. Vykdomo projekto metu siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį turizmo sezonas turi ežerų taršai.
Monika GIRDVAINĖ
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialas kartu su partneriais iš Latvijos hidrogeologijos instituto ir Varšuvos universiteto įgyvendina projektą „Lakes connect“.
Projekto metu bendradarbiaujančios šalys tiria vandens kokybę telkiniuose, esančiuose turistiniuose regionuose, ir stebi, kaip rodikliai keičiasi per turizmo sezoną.
Į projekto veiklas įtraukti trys Telšių rajone esantys ežerai: Masčio, Germanto ir Lūksto. Pirmą kartą mėginiai dėl mikroplastiko ir kitokios vandens taršos ežeruose paimti šių metų gegužę.
Rugpjūčio 7-ąją „Lakes connect“ komanda mėginius minėtuose ežeruose ėmė antrą kartą.
Imant mėginius Masčio ežere susitikti su mokslininkėmis iš Latvijos atvyko Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo pirmininkas Mantas Vaškys ir direktorė Jolanta Norvaišienė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Renata Stankuvienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ekologas Saulius Sidabras, projekto koordinatorius Paulius Mika ir kt.
Latvijos hidrogeologijos instituto mokslininkė Inta Deimantovica susirinkusiuosius supažindino su atliekamų tyrimų įranga, pristatė mikroplastiko taršos nustatymo metodiką. Mokslininkė taip pat papasakojo apie galimus mikroplastiko taršos vandenyje šaltinius ir pavojų gamtai bei žmonijai. Pasidžiaugta, kad Telšių rajonas siekia tvarios plėtros, įsitraukė į projektą ir po kelerių metų, kai, tikėtina, tokie tyrimai taps privalomi Europos Sąjungoje, mes jau turėsime patikimus rezultatus ir galėsime duomenis analizuoti iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos.
„Pagrindinį dėmesį skiriame mikroplastiko taršos tyrimams. Mikroplastikas – medžiaga, pritraukianti chemikalų, sunkiųjų metalų taršą ir kt. Skilusį į mažesnes daleles mikroplastiką suvalgo zooplanktonas, kuriuo maitinasi žuvys, ir taip kenksmingos medžiagos patenka visur <…>. Plastikas pats kaip medžiaga nėra kenksmingas, medicinoje, statybose ir kitose srityse jis būtinas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip rūšiuoti atliekas, rinktis tvaresnius sprendimus – nenaudoti vienkartinių indų, nepirkti daug rūbų ir panašiai“, – kalbėjo I. Deimantovica.
Norint įvertinti turizmo poveikį taršai, tyrimai Masčio, Germanto ir Lūksto ežeruose bus kartojami pasibaigus vasaros sezonui, spalio mėnesį. Gautus rezultatus ir sukauptą medžiagą visuomenei planuojama pristatyti metų pabaigoje.
Tikimasi, kad projekto metu susisteminus duomenis bus galima tiksliau kalbėti apie kylančias problemas ir imtis veiksmų gerinant situaciją.
Loading ...
