Dauguma vartotojų, išgirdę žodį „salmonelė“, dažnai pagalvoja apie žalius kiaušinius ar nepakankamai iškeptą vištieną. Tai klasika tapę pavyzdžiai, tačiau tikrovėje yra kiek sudėtingiau. Specialistai įspėja, kad Salmonella spp. yra viena dažniausių maistu plintančių bakterijų pasaulyje, o jos gebėjimas prisitaikyti leidžia jai apsigyventi ten, kur mažiausiai tikimės.
Pavojinga, nes nematoma ir be skonio
Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad salmonelės neturi nei specifinio kvapo, nei skonio. Užterštas maisto produktas dažniausiai atrodo visiškai įprastas, šviežias ir tinkamas vartoti. Net ir sausi produktai, tokie kaip prieskoniai ar riešutai, nėra visiškai saugūs. Nors bakterijoms daugintis reikia drėgmės, sausoje terpėje jos gali ilgai išlikti gyvybingos (tarytum „miegančios“), o gavusios bent šiek tiek drėgmės ir reikiamos temperatūros – staiga suaktyvėti.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo nuoseklią Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium rūšių bakterijų kontrolę paukštininkystės ūkiuose, tačiau tai tik viena kovos su šiuo ligos sukėlėju dalis. Griežtą priežiūrą reikalinga taikyti visai maisto grandinei, nes rizika aptikti salmonelių egzistuoja net ir tuose produktuose, kurie neturi nieko bendro su paukštiena, pavyzdžiui, šviežiose daržovėse, riešutuose ar prieskoniuose“, – teigia VMVT specialistai.
Pavojus iš dirvožemio ir vandens
Esame įpratę manyti, kad daržovės yra „saugus“ pasirinkimas, tačiau salmonelės į jas gali patekti dar augimo procese. Yra šie pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Užterštas vanduo: jei laistymui naudojamas vanduo, į kurį pateko ūkio nuotekų.
- Netinkamas tręšimas: naudojant neapdorotą ar per trumpai fermentuotą gyvūnų mėšlą.
- Laukinė gamta: graužikai, laukiniai paukščiai ar vabzdžiai gali pernešti bakterijas tiesiai ant nokstančių uogų, vaisių ar salotų lapų. Šios bakterijos natūraliai gyvena daugelio gyvūnų žarnyne, todėl į aplinką patenka su jų išmatomis, o iš ten – į dirvožemį ar vandenį.
Perdirbimas, transportavimas, laikymas: kur įvyksta klaidos?
Kryžminė tarša. Perdirbimo įmonėse ar namų virtuvėse salmonelės gali išplisti per nevalytus įrankius, konvejerius ar darbuotojų rankas. Jei tas pats peilis naudojamas žaliai mėsai ir vėliau termiškai neapdorotoms daržovėms pjaustyti, užkrato tikimybė tampa milžiniška.
Temperatūros režimas. Transportavimo metu ypač svarbu išlaikyti nenutrūkstamą „šalčio grandinę“. Šiltesnė aplinka yra idealus inkubatorius salmonelėms daugintis. Be to, papildomą riziką kelia nešvarios transportavimo dėžės ar konteineriai, jei jie nėra tinkamai dezinfekuojami po kiekvieno krovinio.
VMVT rekomenduoja, kaip apsaugoti save ir šeimą
Riziką užsikrėsti sumažinsite laikydamiesi šių 5 auksinių taisyklių:
- Rankų higiena: plaukite rankas ne tik prieš valgį, bet ir kaskart palietus žalią mėsą ar neplautas daržoves.
- Produktų atskyrimas: naudokite skirtingas pjaustymo lenteles mėsai ir daržovėms ar duonai. Šaldytuve žalią mėsą laikykite apatinėse lentynose, kad jos skystis netyčia neužlašėtų ant kitų produktų.
- Terminis apdorojimas: karštis – didžiausias salmonelių priešas. Įsitikinkite, kad mėsa ir kiaušiniai išvirę ar iškepę iki galo (rekomenduojama temperatūra gaminio viduje – ne žemesnė nei 75 °C).
- Kruopštus plovimas: visas daržoves, vaisius ir uogas plaukite po tekančiu vandeniu, net jei ketinate juos nulupti.
- Švara virtuvėje: reguliariai ir dažnai dezinfekuokite kempinėles, šluostes ir virtuvės paviršius.
Salmonellaspp. nepasirenka tik vienos produktų grupės. Tai plačiai paplitusi bakterija, todėl mūsų budrumas taip pat turi būti visapusiškas – nuo parduotuvės krepšelio iki stalo.
VMVT inf.
Loading ...
