Visuomeniniai mero patarėjai padeda merui neatitrūkti nuo realybės

Praėjusių metų pradžioje suskaičiavęs pirmąsias šimtą darbo dienų, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pristatė savo 19-kos visuomeninių patarėjų komandą. Nuo to laiko praėjo bemaž metai. Todėl nusprendėme mero paklausti, ar visuomeninių patarėjų komandos idėja pasiteisino, kokiais klausimais jam buvo patarinėjama bei ar gimė nors vienas sprendimas, kurį sugeneravo 19-kos patarėjų protai.
Antanas NEKRAŠIUS
„Visuomeninių patarėjų komanda pasiteisino, – tvirtai „Telšių ŽINIOMS“ sakė Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas. – Tai rajono vadovo pagalbininkai: žmonės, geriausiai matantys visą juos supantį gyvenimą. Jie tiesiog bando padėti merui neatitrūkti nuo realybės. Mes bendraujame nuolat. Kai kuriais svarbiais klausimais sukviečiu visus į pasitarimą. O kartais užtenka ir pokalbio telefonu. Per pastaruosius tris mėnesius buvau susitikęs su kiekvienu patarėju. Norėjau sužinoti, kaip jie vertina praėjusiais metais vykusius „Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016“ renginius: kokių turi pastebėjimų, kokius trūkumus įžvelgė ir pan.“
Anot P. Kuizino, praktiškai visi visuomeniniai patarėjai kaip vieną iš pagrindinių trūkumų įvardijo paslaugų stoką Telšiuose. „Viešbučiai, maitinimo paslaugos, atrakcinės, turistinės paslaugos – jų trūksta Žemaitijos sostinei, – kalbėjo meras. – Labai svarbu, kad turistai Telšiuose apsistotų bent parai. Apie tai prieš keletą savaičių kalbėjau ir su rajono smulkiojo bei vidutinio verslo atstovais. Jie manęs klausė, o kaip su Savivaldybės parama verslui. Tuomet paklausiau aš jų, ką jie vadina parama: kada Savivaldybė jiems į sąskaitą perveda lėšas? Jie atsakė: taip. Bet, sakau, verslo samprata ir verslumo suvokimas turi visai kitą prasmę: Savivaldybė, pernai organizuodama „Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016“ renginius, į Žemaitijos sostinę pritraukė dvigubai daugiau turistų nei prieš metus. O turistai – tai ir yra parama verslui: jie atvažiuoja pavalgyti, atsigerti, pernakvoti, kažką nusipirkti, o grįžę namo su gerais įspūdžiais, jie rekomenduos Telšius aplankyti savo draugams, artimiesiems.“
Savivaldybės mero teigimu, visuomeninių patarėjų nuomonės taip pat klausta ir dėl pernai priimtų svarbių rajonui klausimų. „Pernai buvo priimta keletas politinių sprendimų, kurie buvo tokie… sakykime, dviprasmiški: dėl socializacijos centro įsteigimo buvusiose Jaunimo mokyklos patalpose, dėl „Germanto vilos“ perdavimo labdaros ir paramos fondui „AGAPAO“, – pasakojo P. Kuizinas. – Kalbant apie planuotą socializacijos centrą buvusiose Jaunimo mokyklos patalpose, esančiose Lakštingalų g., absoliuti dauguma gyventojų nepateisina mūsų sprendimo atsisakyti šios investicijos, kuri taip pat būtų sukūrusi Telšiuose ir valstybinių darbo vietų. Aišku, mes tuomet atsižvelgėme į aplink gyvenančių žmonių nepritarimą.“ Tačiau, pasak mero, reikia suvokti, jog visi telšiškiai yra viena didelė bendruomenė, todėl sprendimas privalo tenkinti daugumos lūkesčius.
P. Kuizinas sprendimo atsisakyti steigti socializacijos centrą buvusiose Jaunimo mokyklos patalpose nevadina klaidingu: „Negaliu sakyti, jog padarėme klaidą. Tai buvo kolegialus politinis sprendimas. Tačiau šiandien minėtas pastatas Telšių tikrai nepuošia.“
Kitas daug diskusijų sulaukęs sprendimas – panaudos pagrindais perduoti „Germanto vilą“ labdaros ir paramos fondui „AGAPAO“. Visuomeninių patarėjų nuomonės, kaip ir rajono politikų, išsiskyrė. „Vieni sakė, kad „Germanto vilai“ reikia ieškoti investicijų ir padaryti tą teritoriją visiems prieinamą, kiti – jog perdavusi vilą labdaros ir paramos fondui, Telšių rajono savivaldybės taryba pasirinko teisingą žingsnį“, – teigė P. Kuizinas ir čia pat pridūrė, kad šiuo klausimu dar nėra padėtas galutinis taškas.
Rajono vadovas tikino, jog kadangi paraiškų teikimo terminas buvo nukeltas iki šių metų vidurvasario, jis, atsižvelgdamas į visuomeninių patarėjų rekomendacijas bei nuomonę, Savivaldybės administracijai pavedė peržiūrėti viso šio projekto idėją, galimų teikti paslaugų rūšis, rizikos kriterijus ir pan. „Aš paprašiau sustabdyti „Germanto vilos“ perdavimą labdaros ir paramos fondui „AGAPAO“, – kalbėjo P. Kuizinas. – Pripažinsiu: nesukontroliavau Savivaldybės administracijos darbo, kada jie projektui įgyvendinti rinko nevyriausybinę organizaciją. Iki šiol neaišku, kokiais būdais ir kriterijais buvo pasirinkta „AGAPAO“. Todėl nurodžiau iki paraiškų teikimo termino rasti nevyriausybinę organizaciją konkurso būdu, kuri galėtų teikti pagal projektą numatytas paslaugas. Ir nesvarbu, kad šiandien sprendimas perduoti patalpas „AGAPAO“ yra galiojantis. Jeigu reikės – mes jį stabdysime.“