Švietimo skyriaus vedėja: Mokslo metai kasmet atneša naujų iššūkių

Sulaukėme naujų mokslo metų. Apie tai, kokių švietimo srities permainų, naujovių jie mums atneš, kalbamės su Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Danute Mažeikiene.
– Ar šiemet švietimo sistemoje įvyko pokyčių?
– Švietimas yra nuolat kintanti sritis, prisitaikanti prie sparčių mūsų visuomenės pokyčių. Kasmet nauji mokslo metai atneša vis naujų iššūkių. Šiais mokslo metais sulaukėme nemažai teisinės švietimo bazės pasikeitimų. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija. Pagaliau įstatymu įtvirtinta mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga – 2015-ieji metai. Tai reiškia, kad iki to laiko savivaldybės turės galutinai suformuoti mokyklų tinklą, apsispręsdamos, kiek, kokių mokyklų joms reikia, kiek jų pajėgs išlaikyti ir aprūpinti. Vyriausybė patvirtino atnaujintas Mokyklų tinklo kūrimo taisykles ir įpareigojo savivaldybes pagal jas parengti 2012–2015 m. bendruosius mokyklų tinklo pertvarkos planus. Švietimo skyriui teks atlikti didelį darbą, renkant ir sisteminant duomenis, analizuojant tendencijas, tiriant ir prognozuojant mokinių skaičiaus ir visuomenės poreikių pokyčius. Nors šis procesas ganėtinai griežtai reglamentuotas valstybės, tačiau prieš priimant sprendimus bus tariamasi su mokyklų bendruomenėmis, asocijuotomis švietimo struktūromis, nuolat informuojama visuomenė.
– Kodėl buvo pradėta mokyklų tinklo pertvarka? Kas lemia tolesnius procesus?
– Mokyklų tinklo pertvarka buvo pradėta keičiantis demografinėms aplinkybėms. Ją vykdant siekiama užtikrinti švietimo įstaigų ir paslaugų įvairovę, prieinamumą, atnaujinti mokymo bazę, efektyviai naudojant valstybės, Savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšas, ugdymą ir jo aplinką labiau pritaikyti skirtingų amžiaus tarpsnių mokiniams. Pertvarkant mokyklų tinklą, laikomasi principo: mažiausiems mokykla – kuo arčiau namų, vyresniems – kuo geriau aprūpinta moderniomis mokymosi priemonėmis.
– Kaip kinta moksleivių skaičius mūsų rajone? Ar pokyčiai turi įtakos švietimo finansavimui?
– Skaitytojams priminsiu, kad jau gerą dešimtmetį Lietuvoje dėl mažėjančio vaikų gimstamumo ir gyventojų emigracijos sparčiai mažėja mokinių: kiekvienais pastaraisiais metais šalyje sumažėjo vidutiniškai po 20 tūkst., atitinkamai Telšių rajone – po 400–500. Pavyzdžiui, 1999–2000 m. m. mūsų mokyklose mokėsi 10 892 mokiniai, 2006–2007 m. m. – 9 149, pernai – 7 299, o šiemet – tik 6 700. Esant tokioms aplinkybėms, ir, turint galvoje, kad švietimo finansavimas yra pagrįstas mokinio krepšelio (MK) principu, t. y. valstybės lėšos skiriamos pagal mokinių skaičių, nesunku įsivaizduoti, kad tuštėjančias mokyklas išlaikyti darosi vis sudėtingiau. Dėl tos priežasties mažėja mokytojų darbo krūviai, šalyje didėja mokytojų bedarbių skaičius (šiais metais, Lietuvos darbo biržos duomenimis, jis siekia per 2 tūkst.).
– Kokia padėtis Telšių rajone, ar yra pedagogų, neturinčių darbo?
– Mūsų rajone ši problema sprendžiama nuosekliai, kiekvienais metais įsteigiant bent po keletą naujų etatų ir iš dalies kompensuojant mokytojų perkvalifikavimo studijas. Susitardami su mokyklų vadovais siekiame, kad į atsiradusias laisvas vietas pirmiausia būtų priimami mokytojai iš reorganizuojamų mokyklų arba dėl sumažėjusio klasių komplektų skaičiaus darbo netenkantys mokytojai. Verta pasakyti, kad esame vienas iš nedaugelio rajonų, kuriame iki 2010 metų bedarbių mokytojų dar neturėjome (per praėjusius metus ir šiais mokslo metais darbo mokyklose pasiūlyti neturime iš viso 6 mokytojams).
– Supažindinkite, prašau, skaitytojus su mokyklų tipais.
– Naujuoju Švietimo įstatymu įteisintas progimnazijos statusas. Be jau esamų pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų (nuo 2015 m. vidurinių mokyklų neliks) ir gimnazijų atsiras progimnazijos, kurių tipui priskiriamos mokyklos, turinčios 1–8 klases, bet neturinčios jungtinių klasių komplektų. Nuo šio rugsėjo keturios mūsų miesto vidurinės mokyklos restruktūrizuotos į pagrindines (dešimtmetes) mokyklas, o „Džiugo“ vidurinė mokykla „gryninasi“ į keturmetę gimnaziją.
– Kaip bus sprendžiamas progimnazijų atsiradimo klausimas? Kiek turėsime gimnazijų?
– Tai parodys tyrimai, analizės, pačių mokyklų nuomonės ir susitarimai. Tik reikėtų pabrėžti, kad svarbiausias kriterijus turės būti – daugumos vaikų interesai. Vidurinį išsilavinimą teiks tik akredituotos gimnazijos. Šiuo metu rajone yra trys gimnazijos, o akreditacija šiais mokslo metais planuojama „Džiuge“ ir Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje. Jei ji bus sėkminga, šios mokyklos kitą rugsėjį pasitiks turėdamos gimnazijos statusą. To ir norėčiau šioms mokyklų bendruomenėms palinkėti.
– Kito mokyklų vadovų skyrimo tvarka. Kokios naujovės laukia pretenduojančiųjų užimti mokyklos direktoriaus kėdę?
– Dar viena iš esminių naujovių, sukėlusių įvairių diskusijų, – nuo šiol visi asmenys, norintys dalyvauti švietimo įstaigų vadovų konkursuose, greta kitų privalomų kvalifikacinių reikalavimų (išsilavinimo, darbo patirties ir kt.) privalės turėti nustatyta tvarka įvertintas, vadovauti mokyklai reikalingas kompetencijas. Jų įvertinimas vyks pagal specialiai parengtą, šalies mastu bendrai taikomą metodiką, kuri remsis įvairiapusiu pretendentų kompetencijų įvertinimu – pokalbis, užduočių atlikimas, problemų sprendimo situacijos, darbas grupėje, testai ir kt., Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Kaip teigia šio projekto autoriai, taip siekiama užtikrinti konkursų skaidrumą, ugdyti švietimo lyderius, tobulinti mokyklos valdymą.
– Papasakokite apie naujoves, tobulinant pedagogų kvalifikacijas.
– Dar vienas Švietimo ir mokslo ministerijos siekis – įtvirtinti pedagogų motyvaciją ir poreikį nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją. Jau parengta nauja Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, kurią planuojama priimti 2012 metų pradžioje. Joje plačiau ir lanksčiau vertinama, kokiais būdais mokytojas tobulėja kaip asmuo ir taip teikia gerą pavyzdį kitiems, įvedama kvalifikacijos tobulinimo taškų sistema – per 4 metus reikės surinkti tam tikrą taškų sumą, kas 8 darbo metus mokytojas galės išeiti į kūrybines atostogas – stažuotei.
– Kas naujo ugdymo procese, turinyje?
– Per keletą pastarųjų metų didelis dėmesys buvo skiriamas ugdymo turinio kaitai. Atnaujintos pradinio, pagrindinio ugdymo programos pareikalavo iš mokytojų papildomo pasirengimo, o nuo šių mokslo metų jau ir 11-os klasės mokysis pagal naujas vidurinio ugdymo programas. Valstybinių egzaminų sąrašą papildys geografijos egzaminas. Pedagogų visuomenei taip pat pateikiamas naujas Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas (mokinių priėmimo į mokyklas, kėlimo į aukštesnę klasę, programos kartojimo tvarka), vidurinio ugdymo programos aprašas, kiti ugdymą reglamentuojantys arba kryptis bei gaires nurodantys dokumentai. Juos galima rasti ir susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt.
Mokyklos raginamos į ugdymo procesą diegti informacines ir komunikacines technologijas, tvarkyti mokinių ugdymo apskaitą ir teikti informaciją tėvams, naudojant elektroninį dienyną bei mokyklos informacinę sistemą. Elektroninius dienynus pernai turėjo 5 rajono mokyklos. Nuo šių mokslo metų prie tokios sistemos pereina dar 4. Norint išplėtoti modernias sistemas mokyklose, būtina didesnė valstybės ir savivaldybės finansinė parama, didesnis pačių mokyklų bendruomenių iniciatyvumas dalyvauti tam skirtuose projektuose.
– Kokių teigiamų permainų pavyko pasiekti dėl Telšių rajono mokyklų?
Rajone sėkmingai tęsiama ikimokyklinio ugdymo plėtra. Per pastaruosius 4 metus rajone įsteigta 13 naujų darželio grupių: lopšeliuose-darželiuose ir kaimo mokyklose. Šiais mokslo metais dar po vieną grupę įsteigsime mokykloje-darželyje „Žemaitukas“ (ši įstaiga šiemet pertvarkoma į lopšelį-darželį) ir Žarėnų vidurinėje mokykloje. Pavasarį buvo rekonstruoti „Masčio“ ir „Berželio“ darželiai, iki gruodžio mėnesio planuojama baigti „Saulutės“ rekonstrukcijos darbus. Siekiant užtikrinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi tęstinumą, „Džiugo“ vidurinės mokyklos aplinka šiemet pritaikyta neįgaliesiems: įrengtas specialus įvažiavimas, tualetai. Mokykloms iš Savivaldybės biudžeto skirta 65 tūkst. Lt mokykliniams baldams įsigyti, tęsiamas mokyklų kabinetų turtinimas iš Mokyklų tobulinimo programos (iš viso – už 1,6 mln. Lt), pagal Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2009–2012 m. programą, mūsų rajonui paskirtas dar vienas mokyklinis autobusas. Kaip ir kiekvienais metais, didžiuma švietimo įstaigų vadovų pasistengė išnaudoti visas galimybes pagražinti mokyklų edukacines aplinkas ir tinkamai pasirengti naujiems mokslo metams.
– Ko naujų mokslo metų proga norėtumėte palinkėti moksleiviams, jų tėveliams ir pedagogams?
– Linkiu įvairių permainų, iššūkių, alternatyvų aibėje rasti pačius geriausius sprendimus ir susibūrus juos įgyvendinti. Linkiu nepamesti svarbiausių švietimo tikslų ir pagrindinių vertybių. Linkiu gero darbo ir malonaus bendravimo!