Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja ir laikinai einanti direktoriaus pareigas Vida Urnikienė daug metų atsidavusi bibliotekai. Meilė kultūrinei veiklai atsispindi asmenybėje, darbuose ir kasdieninėje veikloje. „Daug metų dirbu ir vadovaujuosi posakiu: kiekvienoje situacijoje, kiek tik leidžia galimybės, reikia būti padoriu žmogumi ir darbuotoju“, – teigė pašnekovė.
Apie kultūrinę veiklą, bibliotekos pokyčius, ateities viziją ir daugiau – pokalbis su V. Urnikiene.
Meida GAIŽAUSKAITĖ
Kultūrinė veikla artima nuo vaikystės
„Gimiau ir užaugau Telšiuose. Tėtis buvo kino operatorius, o mama buvo baigusi tekstilės mokslus, tapė paveikslus, nuostabiai mezgė. Spalvų deriniai, aprangos skonio suvokimas, papuošalai, megzti rūbai – viskas išmokta iš mamos. Mano giminėje labai daug su menu, kultūra susijusių profesijų atstovų, todėl kultūrinė veikla mano šaknyse.
Tikrai jaunystėje turėjau visokių svajonių, kadangi mokiausi muzikos mokykloje, dar papildomai lankiau dainavimo pamokas, turiu labai platų diapazoną, daug dainavau, šokau, grojau akordeonu. Tikrai mėgau skaityti, visada vertinau knygas. Buvo visokių pamąstymų, kuo būti… Po mokyklos baigimo įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, bet vėliau, kadangi mama augino du vaikus viena, įstojus broliui į Vilniaus konservatoriją, teko jam padėti, todėl perėjau į neakivaizdines studijas.
Pirmoji mano darbo vieta buvo Telšių miesto biblioteka, kurioje dirbau neilgai. Direktorė A. Matulevičienė ir K. Šliogeris tarsi įžiūrėjo manyje potencialą, kad turėčiau dirbti centro bibliotekoje. Joje dirbau Vaikų literatūros bei Metodikos skyriuose ir direktoriaus pavaduotoja jau per 30 metų.
Vėliau smalsumas ir noras daugiau finansavimo bibliotekai paskatino rašyti projektus. 1995–1998 m. pradėjau rengti pirmuosius projektus. Iš visų kultūros įstaigų aš pati pirmoji startavau. Nuvykusi pas anglistą, verčiau metodinės medžiagos informaciją iš anglų kalbos, kad suprasčiau, kaip rašyti projektus. 2000 m. jau parašiau tris projektus bibliotekoms, o dabar jau neatsakyčiau kiek… Tikrai daug. Aš tokia esu, man visada įdomu naujovės.
Kauno technologijos universitete baigiau dar magistro studijas. Po to dirbdama bibliotekoje pradėjau dėstytojauti. Dėsčiau Telšiuose Žemaitijos kolegijoje 10 metų. Taip pat buvau rajono nevyriausybinių organizacijų tarybos bei meno ir kultūros tarybos pirmininkė. Buvau visada aktyvi tiek projektų rašymo, vertinimo, ekspertų, tiek nevyriausybinių organizacijų veiklose.
Bibliotekai visuomet jaučiau trauką. Visada mėgau knygas, gal dėl to likimas ir atvedė į biblioteką. Juk bibliotekoje apie visas naujas knygas sužinai pats pirmasis, pats pirmasis gali paskaityti, pažiūrėti. Taip pat mėgau žurnalus, o jų čia visada pilna.
Vėliau vadovavau rajono bibliotekoms, buvau ir Metodikos skyriaus vedėja, o dabar jau daugiau kaip 30 metų Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Vadovaujamą darbą dirbu per 30 metų.
Apskritai save galiu apibūdinti vienu sakiniu: aš labai džiaugiuosi, kad mano gyvenimas sutapo su bibliotekos virsmu, pokyčiu ir kad tame dalyvavau ir prie to prisidėjau. Tiek informacinėje-edukacinėje veikloje – su kompiuteriais dalyvaujant suaugusiųjų neformaliajame švietime, tiek kultūrinėje su gausybe renginių“, – taip apie save pasakojo V. Urnikienė.
Visada esu už naujoves ir išliekamąją vertę
„Dirbu puikiame kolektyve. Visada sakau, kad jei kyla konstruktyvių ginčų, būna pasiūlymų, nuomonių skirtumų, bet viską imame ir padarome, tai yra darbe tobula.
Palaikau renginius. „Poezijos pavasaris“ iki šiol yra išlaikytas bibliotekos renginys. Esu prižadėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos klubo vadovei Janinai Rutkauskienei, kad kol aš dirbsiu, tol Telšiuose vyks tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Aš ir pati itin mėgstu poeziją, poezija yra gyvenimo filosofija, jo atspindys. Poezija yra kaip „sunkus“ filmas, kuris iškelia klausimus ir tu nuolat galvoji…
Kiekvienas renginys ir projektas yra žinutė gyventojams. Jei pamatau kokį įdomų žmogų, rašytoją, dailininką, pakviečiu į biblioteką. Man patinka atrasti žmones, pateikti juos, parodyti kitiems. Mes esame kultūros įstaiga, kur organizuojame profesionaliojo meno pristatymus, tačiau sudarome galimybę ir mėgėjams, kad tai būtų jiems paskata atrasti save.
Nuo 2005 m. startavo mano iniciatyva regioninis jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas „Septintoji kalva“. Vertindavo konkurso dalyvių kūrybą profesionalūs poetai, rašytojai. Labai daug metų palaikiau šią idėją. Prizai būdavo piniginiai, kaip paskata ir pirmas honoraras laimėtojams. Tuo metu Lietuvoje nebuvo daugiau tokių konkursų. Kaip aš didžiavausi šiuo konkursu ir kaip džiaugiausi, kai jauniesiems kūrėjams ,,blizgėjo akys“ laimint ir susitinkant su žinomais rašytojais. Didelis indėlis šį konkursą organizuojant bibliotekos draugo, poeto Vytauto Stulpino. Projektas buvo reikšmingas jaunimo saviraiškai ir bibliotekos literatūrinės veiklos plėtotei. Gaila, pandemija šį konkursą nutraukė, galbūt ateityje dar atgaivinsime.
Taip pat visas kompiuterinis tinklas Telšių rajono bibliotekose yra dėl parengtų projektų. Žinoma, su mano iniciatyva ir visos bibliotekos komandos pagalba. Organizuojant bibliotekinių procesų automatizavimą ypač norėčiau paminėti gabų komandos narį, tuo metu dirbusį inžinierių Andrių Matiekų. Atsimenu, prasidėjo bibliotekoje remontai, mus iškėlė ir atvažiavo iš Vilniaus pats projekto „Bibliotekos pažanga“ vadovas, kuris norėjo pasižiūrėti, kas čia tokia arši kovotoja Telšių bibliotekoje. Tuomet įrodinėjau, kad tikslingai reikia lėšų, reikalingas bibliotekai kompiuterinis mokymo centras. Ir įrodžiau. Dabar kompiuterių rajono bibliotekose turime apie 200, sėkmingai veikia bibliotekos mokymo centras, kur gyventojai gali tobulinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius, užsienio kalbų mokymąsi ir dalyvauti dailės raiškos kūrybiniuose užsiėmimuose.
Aš visada sakau, kad turi gyvenimas eiti kaip traukinio bėgiai. Turime prisitaikyti prie naujovių. Turime turėti ne tik knygas, bet ir kompiuterius, internetą, visas naujoves ir dirbtinį intelektą prisijaukinsime“ – inovacijų svarbą pabrėžė V. Urnikienė.
Per metų metus biblioteka keitėsi
Bibliotekos prieinamumas gyventojams platesnis, jie gali ne tik ateiti paskaityti knygos, naujausios spaudos, laikraščių, bet ir mokytis, dalyvauti įvairiose edukacinėse programose, lankytis organizuojamuose renginiuose, užsiėmimuose atskleisti savo kūrybinį potencialą, išmokti dirbti su naujomis technologijomis.
„Biblioteka turi tris pagrindines funkcijas: informacinė – teikti žmogui informaciją; edukacinė, švietimo – parodyti, pamokyti bibliotekos lankytojus, ko anksčiau nebuvo, tai pasikeitimas, seniau buvo tiesiog naujos knygos, periodinė spauda ir pan., o dabar bibliotekininkas veda mokymus, suteikia informaciją; kultūrinė – kiek dirbu, visada buvo įvairios kultūrinės veiklos tiek centrinėje bibliotekoje, tiek jos filialuose, rajono bibliotekose.
Man teko pajausti tą visą virsmą, tą bibliotekos pasikeitimą. Kaip iš esmės viskas keitėsi. Dabar žmogus gali savarankiškai internetu užsisakyti knygą, jam bibliotekininkas įdeda knygą į knygomatą ir jis ateina kad ir vidury nakties ir pasiima knygą, nebereikia tiesioginio kontakto. Visas knygų skolinimas, valdymas greitesnis.
Iš edukacinės prasmės biblioteka kaip mama. Nori atsispausdinti ar įrišti dokumentus, ateik į biblioteką, nemoki deklaruoti, bibliotekininkas išmokys. Taip pat programa ,,Dalyvaujamasis biudžetas“: bendruomenės kur teikia projektus, kur visuomenė balsuoja, tai dabar bibliotekose numatomas e. balsavimas. Didelis palengvinimas. Biblioteka apskritai vykdo intensyvius gyventojų mokymus. Taip pat pačių bibliotekininkų kompetencija nuolat auga.
Kultūrinė funkcija irgi keitėsi. Vyksta daug renginių, gyventojai turi galimybę pamatyti įžymius žmones, pakalbėti su jais, pačių gyventojų laisvalaikis tuo gali būti daug turiningesnis. Bibliotekos bendrojoje skaitykloje telpa iki 100 žmonių. Vyksta daug parodų pristatymų. Turime bibliotekoje daug įvairios kūrybinės veiklos mažiesiems. Naujovė bibliotekoje – daiktų biblioteka, čia galima skolintis daiktus. Pvz., gitara, teleskopas, būgnai, turime DJ pultą, kuris yra tikrai brangus, tačiau pasiskolinęs vaikas galės jį išbandyti, galbūt patiks, galbūt nepatiks… Įsigyti šeimose kaip ir brangu, o bibliotekoje gali pabandyti“, – teigė V. Urnikienė.
Biblioteka nuolat turi viešinti fondus
„Iki 2030 m. numatytose Vyriausybės programose bibliotekos skatinamos, kad jos medijų ir informacinio raštingumo srityje būtų numeris vienas iš visų kultūros įstaigų. Ugdyti vaikus nuo mažens kūrybiškumui, informaciniam raštingumui.
Skatiname fotomeną, organizuojame ir profesionalų, ir mėgėjų fotografų parodas. Nuolat daromi skaitymo konkursai, kad skatintume skaityti kuo daugiau. Juk žmonės skaitydami atsipalaiduoja, mąsto. Knygos, literatūra, kaip kultūros proceso dalis, visuomet yra vienų ar kitų vertybių reiškėja, ji atkreipia dėmesį, kas visuomeniškai pozityvu, kas formuoja asmens, bendruomenės, galų gale ir tautos gyvenimą.
Biblioteka dabar tokia: vienas ateina knygos paskaityti, kitas paveikslo pažiūrėti, o dar kitas kūrybiškai savęs išreikšti, išmokti ar patobulinti savo įgūdžių užsienio kalbų, darbo su internetu, kompiuteriu srityse…
Bibliotekos erdvė turi prisitaikyti prie gyventojų gyvenimo. Mūsų niša – kameriniai renginiai, o man jie patinka, nes tai tiesioginis ryšys su gyventojais. Žmogus gali pasisakyti, tiesiogiai pabendrauti, gali klausimus užduoti įžymiam žmogui ir pan. Daug metų esu ir buvau Lietuvos kultūros tarybos ekspertė, dabar esu regioninės, mačiusi daug projektų ir idėjų. Analizuodamas projektus tu matai, kas šiuolaikiška ir aktualu, ko tikrai reikia žmonėms šiuo metu. Visada reikia būti stebėtoju“, – apie bibliotekos prisitaikymą kalbėjo V. Urnikienė.
Ateities vizija
„Administracinė ir projektinė veikla kažkiek prigesino mano kūrybiškumą asmeniniame gyvenime, nes nebelieka laiko kurti, megzti, siūti, tapyti ir t. t., bet labai gerai išmokė planuoti. Todėl mano veikloje visada viskas apgalvota 10 žingsnių į priekį. Gyvenimas, aplinka padiktuoja, kokia nauja veikla turi atsirasti bibliotekoje.
Mano svajonė yra laivelis ant Masčio ežero – plaukiojanti biblioteka. Laive – knygos, internetas, muzika. Matau tokią viziją ir norėčiau, bet stabdo dar tai, kad neįsivaizduoju, koks tas konkrečiai laivas turi būti ir kiek kainuoja, ar įmanoma rašyti tokį projektą. Taip pat svajoju, kad bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriuje atsirastų lėlių teatriukas“, – ateities svajones pristatė pašnekovė.
Loading ...
