Ketvirtadienį Nevarėnų kultūros centre vyko jau penktoji vestuvių muzikantų fiesta „Nuo saulėlydžio iki aušros“. Sausakimša salė – puikiausias įrodymas, kad Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta geba organizuoti renginius.
Aštuonios grupės iš įvairių Žemaitijos regionų, svečiai iš Latvijos ir tik vieninteliai „Servukai“ iš Telšių atliko po tris dainas.
Grupių pasirodymo kokybė – subjektyvus dalykas: jeigu dainas būtume vertinę kaip tuoktis besiruošiantys jaunavedžiai, kuriems reikalingi muzikantai, – iš tokio būrio vis tiek būtume radę, kas svečius išjudintų, jeigu būtume vertinę kaip senmergė – būtume griebę pirmus pasitaikiusius, kad tik jaunikis nepersigalvotų, o jeigu būtume rinkę kaip pretenzinga uošvė – gal kaimynų latvių grupę „Plum-pa-pa“ į vestuvių puotą būtume kvietę, o jeigu būtume stebėję kaip už muzikantus mokėti turintis jaunamartės tėvas – tuomet būtų buvę prasčiau – būtų reikėję ir gražaus vaizdo, ir puikaus balso, ir įkandamos kainos.
Viena aišku – vestuvių muzikantai yra išpuikę, mat be jų neapsieina nė vienos vestuvės, jiems vis dar atleistina, kai dainos žodžiai skaitomi iš sąsiuvinio…
Muzikantų pasirodymus vainikavo bendras kūrinys „Ilgiausių metų“ ir Nevarėnų seniūnijos seniūnės Vilmos Šakienės mintis, kad kitąmet galbūt pavyks surengti fiestą, kurioje būtų ir jaunavedžiai, ir galimybė pašokti.