Va­sa­rio 16-oji S. Na­ru­ta­vi­čiaus tė­viš­kė­je

Va­sa­rio 16-ąją že­mai­čiai su­ko į Brė­vi­kius, į Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus tė­viš­kę. Ten tra­di­ciš­kai jau daug me­tų mi­ni Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną.

Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė Že­mai­čių drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas And­rius Da­cius. Jis pa­si­džiau­gė, kad į šven­tę at­vy­ko ne tik tel­šiš­kiai, bet ir že­mai­čiai iš Vil­niaus, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir ki­tų vie­tų, kad is­to­ri­jos ženk­lus sa­vo vai­kams ro­do jau­nos šei­mos, kad su­si­ki­bę ran­ko­mis su­si­rin­ku­sie­ji trau­kia dai­ną ir ne­sle­pia džiaugs­mo ga­lė­ję su­si­tik­ti.

Tra­di­ciš­kai su­gie­do­tas Lie­tu­vos him­nas, iš­šau­tos trys sal­vės – už Lie­tu­vą, už Že­mai­ti­ją, už S. Na­ru­ta­vi­čių.

Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro tė­viš­kė šven­tės da­ly­vius kas­met pa­si­tin­ka vis liūd­nes­nė – smen­ga tro­be­siai, iš­dau­žy­ti lan­gai, pa­kry­pu­sios du­rys, pa­pu­vu­sios sie­nos. Virs­ta gy­ve­ni­mo naš­tos neat­lai­kę me­džiai. Ar ga­li taip nu­tik­ti, kad už­marš­čiai bus leis­ta pa­lai­do­ti šią vie­tą?

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas